Skydliaukės echoskopija
Skydliaukės echoskopija yra ultragarsinis tyrimas, kurio metu įvertinamas skydliaukės dydis, struktūra, kontūrai, kraujotaka, joje esantys mazgai ar cistos.
Tyrimas yra visiškai neskausmingas, jam nereikia jokio specialaus pasiruošimo, o pati procedūra užtrunka iki 30 minučių.
Echoskopija padeda įvertinti liaukos sandarą, o kraujo tyrimas nustato skydliaukės hormonų kiekį.
Esant skydliaukės sutrikimų simptomams, skiriami šie du, vienas kitą papildantys tyrimai.
Skydliaukės echoskopiją galite atlikti „InnMed“ klinikoje Vilniuje – čia rezultatai ir gydytojo išvados pateikiamos iškart po apžiūros.
Kitos klinikoje teikiamos echoskopijos paslaugos:
Ką parodo skydliaukės echoskopija?
Skydliaukė yra nedidelė liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti medžiagų apykaitą reguliuojančius hormonus.
Šie hormonai veikia širdies ritmą, cholesterolio kiekį, žarnyno veiklą, odos bei nagų būklę ir gebėjimą susikaupti, todėl skydliaukės sutrikimai gali pasireikšti labai skirtingais simptomais.
Ultragarso tyrimo metu gydytojas ekrane mato detalų skydliaukės vaizdą.
Tai leidžia lengvai atskirti sveiką liaukos audinį nuo skysčio pilnų cistų ar kietų mazginių darinių.
Tyrimo metu gydytojas įvertina:
- skydliaukės dydį, formą ir kontūrus;
- liaukos audinio struktūrą ir uždegimo (pavyzdžiui, tiroidito) požymius;
- mazgus bei cistas, jų dydį, ribas ir vidinę struktūrą;
- kraujotaką liaukoje ir dariniuose.
Ši apžiūra leidžia suprasti tikrąją sutrikimo priežastį – pavyzdžiui, ar skydliaukės veiklą trikdo uždegimas, ar atsiradę dariniai.
Jei tyrimo metu randamas mazgas, gydytojas įvertina jo dydį, kraujotaką ir ribas.
Visgi vien ultragarsu neįmanoma tiksliai pasakyti, ar mazgas gerybinis, ar piktybinis.
Jei darinys atrodo įtartinas, skiriamas papildomas tyrimas – plonos adatos biopsija, kai paimamas nedidelis ląstelių mėginys tiksliai diagnozei nustatyti
Kada reikalingas skydliaukės ultragarsinis tyrimas?
Echoskopiją skiria šeimos gydytojas arba endokrinologas, kai apžiūra, jaučiami simptomai ar kraujo tyrimai rodo galimus skydliaukės pakitimus.
Tyrimas reikalingas, kai:
- priekinėje kaklo dalyje juntamas guzelis, sustorėjimas ar spaudimas ryjant;
- kraujo tyrimas rodo pakitusį TSH ar skydliaukės hormonų kiekį;
- svoris kinta be aiškios priežasties;
- atsiranda nuolatinis nerimas, dirglumas, nuotaikų svyravimai ar apatija;
- vargina širdies permušimai, silpnumas, sunku susikaupti, sausėja oda ar lūžinėja nagai;
- reikia pakartotinai patikrinti anksčiau aptiktą mazgą;
- kaklo srityje buvo taikytas spindulinis gydymas arba artimi giminaičiai sirgo skydliaukės vėžiu.
Nuolatinis nuovargis, svorio pokyčiai ar dirglumas dažnai nurašomi tiesiog nuovargiui.
Echoskopija ir kraujo tyrimas padeda tiksliai patikrinti, ar dėl suprastėjusios sveikatos kalta skydliaukė.
Pasitikrinti verta ir profilaktiškai, nes daugelis skydliaukės ligų pradžioje nesukelia jokio skausmo ar diskomforto.
Atlikus tyrimą laiku, pakitimus galima pastebėti ankstyvoje stadijoje ir išvengti sudėtingesnio gydymo.
Kaip pasiruošti ir kaip vyksta tyrimas?
Skydliaukės echoskopijai specialiai ruoštis nereikia.
Priešingai nei tiriant pilvo organus, maistas ar žarnyne esančios dujos vaizdo kokybei įtakos nedaro.
Prieš procedūrą galima valgyti, gerti, vartoti įprastus vaistus, o pati apžiūra gali būti atliekama bet kuriuo dienos metu.
Patogiausia vilkėti drabužius atvira apykakle. Grandinėles ir kitus papuošalus nuo kaklo prieš tyrimą būtina nusiimti.
Tyrimo eiga:
- Pacientas atsigula ant nugaros, o po pečiais pakišama pagalvėlė, kad kaklas būtų lengvai atloštas ir skydliaukė geriau matytųsi.
- Ant kaklo užtepama specialaus gelio, kuris pašalina oro tarpą tarp odos ir daviklio, trukdantį ultragarsui.
- Gydytojas echoskopuotojas švelniai braukia davikliu kaklo srityje, įvairiais kampais apžiūri abi skydliaukės skiltis ir išmatuoja rastus darinius.
- Prireikus atliekama doplerografija, leidžianti įvertinti kraujotakos intensyvumą.
- Gelis nuvalomas, ir pacientas iškart gali grįžti prie įprastos veiklos.
Procedūra trunka iki 30 minučių.
Kiek ilgiau užtrunkama tik tada, kai skydliaukėje yra keli mazgai ir kiekvieną iš jų reikia išmatuoti atskirai.
Tyrimo metu nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė, todėl gali būti kartojamas tiek kartų, kiek rekomenduoja gydytojas.
Ko tikėtis po skydliaukės echoskopijos?
Gydytojas vaizdą įvertina procedūros metu, todėl išvadas pacientas gauna iškart ir pakartotinai atvykti nereikia.
Aprašyme pateikiamas skydliaukės dydis, struktūra, rasti mazgai bei jų charakteristika.
Tolesni veiksmai priklauso nuo rezultatų:
- jei skydliaukėje pakitimų nerasta, papildomų tyrimų dažniausiai nereikia;
- jei pastebėta difuzinių pakitimų, gydytojas jų reikšmę vertina kartu su hormonų tyrimais;
- jei randamas gerybinių požymių mazgas, rekomenduojamas jo stebėjimas periodinėmis echoskopijomis;
- jei darinys turi įtartinų požymių, skiriama plonos adatos biopsija.
Jei skydliaukės echoskopiją atliekate ne pirmą kartą, į vizitą verta atsinešti ankstesnių tyrimų išvadas – taip gydytojas galės įvertinti atsiradusius pokyčius.
„InnMed“ klinikoje to paties vizito metu kartu galima ištirti ir seilių liaukas bei kaklo limfmazgius (galutinė tyrimo kaina priklauso nuo tiriamų sričių skaičiaus).