Venų varikozės gydymas skleroterapija Vilniuje be eilės

Kokioms kraujagyslėms taikoma skleroterapija?

„InnMed“ klinikoje skleroterapija taikoma kapiliarų tinklui, retikulinėms venoms ir varikozinėms venų šakoms gydyti. Gydymo būdas priklauso nuo kraujagyslės dydžio ir gylio.

Smulkesnėms paviršinėms kraujagyslėms naudojamas skystas sklerozantas, o didesnėms venų šakoms – putų skleroterapija.

Prieš procedūrą gydytojas įvertina veninę kraujotaką ir nustato, ar išsiplėtusias kraujagysles gydyti skleroterapija, arba pasiūlo pacientui kitą venų gydymo metodą.

Kodėl prieš skleroterapiją būtina įvertinti veninę kraujotaką?

Matomas kapiliarų tinklas ar išsiplėtusi venos šaka ne visada yra tik paviršinių kraujagyslių problema. Sutrikus venų vožtuvų funkcijai, dalis kraujo pradeda tekėti atgal, venose didėja spaudimas ir plečiasi jų šakos.

Prieš atliekant skleroterapiją, klinikos „InnMed“ kraujagyslių chirurgai Duplex echoskopu įvertina kojų venų būklę, kraujo tekėjimo kryptį ir nustato, kurias kraujagysles reikia gydyti.

„InnMed“ visos skleroterapijos procedūros, įskaitant smulkių kapiliarų gydymą, atliekamos kontroliuojant Duplex echoskopu.

Skysta ir putų skleroterapija – kuo jos skiriasi?

„InnMed“ klinikoje atliekama skysta ir putų skleroterapija. Kraujagyslių chirurgas parenka metodą pagal gydomos kraujagyslės dydį ir vietą.

Skysta skleroterapija taikoma smulkioms paviršinėms kraujagyslėms ir kapiliarų tinklui gydyti. Sklerozantas suleidžiamas skystu pavidalu ir tiesiogiai veikia vidinę kraujagyslės sienelę.

Putų skleroterapijos metu sklerozantas į veną suleidžiamas putų pavidalu. Putos geriau užpildo didesnės venos spindį, todėl sklerozantas tiesiogiai veikia didesnį vidinės venos sienelės plotą.

Dėl šios priežasties putų skleroterapija naudojama didesnėms venų šakoms gydyti.

Procedūros eiga. Kaip atliekama skleroterapija?

Prieš procedūrą kraujagyslių chirurgas įvertina paciento sveikatos būklę, vartojamus vaistus ir galimas kontraindikacijas. Echoskopu nustatomos gydomos venos, jų dydis ir išsidėstymas, pagal tai parenkama sklerozanto forma – skystis arba putos.

Procedūros metu plona adata į gydomą veną suleidžiamas sklerozantas. Preparatas paveikia vidinę venos sienelę, todėl vena užsidaro, palaipsniui susitraukia ir jos matomas kontūras išnyksta.

„InnMed“ kraujagyslių chirurgai skleroterapijai naudoja Aethoxysklerol, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga – polidokanolis. Preparatas pasirinktas dėl ilgametės klinikinio naudojimo patirties, patikimumo ir gerai žinomo saugumo profilio.

Per vieną procedūrą galima gydyti kelias kraujagysles, o injekcijų skaičių gydytojas parenka pagal jų kiekį ir išsidėstymą.

Visa procedūra trunka apie 30 minučių, jai nereikia nejautros, o po jos pacientas gali iš karto grįžti namo.

Kada matomas skleroterapijos rezultatas ir kiek procedūrų reikia?

Smulkūs kapiliarai ir nedidelės gydytos venos palaipsniui išnyksta per 3–6 savaites, o didesnėms venų šakoms išnykti reikia daugiau laiko – iki 3–4 mėnesių.

Procedūrų skaičių kraujagyslių chirurgas nustato pagal gydomų venų kiekį, dydį ir išsidėstymą. Kai visų kraujagyslių negalima gydyti per vieną vizitą arba daliai jų reikalinga papildoma procedūra, skleroterapija atliekama etapais.

Kaip elgtis po skleroterapijos?

Iškart po procedūros rekomenduojama daugiau vaikščioti, nes blauzdos raumenų darbas padeda palaikyti veninę kraujotaką.

Po skleroterapijos „InnMed“ kraujagyslių chirurgai rekomenduoja dėvėti kompresinį trikotažą – kompresines kojines – apie 1 savaitę. Tiksli dėvėjimo trukmė nustatoma individualiai pagal gydytų venų būklę ir procedūros apimtį.

Pirmąsias 2–3 dienas reikėtų vengti didelio fizinio krūvio, saunos, pirties ir karšto dušo. Po skleroterapijos taip pat nerekomenduojami skrydžiai, ypač ilgos trukmės.

Individualias rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo ir kitų apribojimų po procedūros pateikia kraujagyslių chirurgas.

Skleroterapijos šalutiniai poveikiai ir galimos komplikacijos

Dažniausi skleroterapijos šalutiniai poveikiai yra lengvi ir laikini: gydytoje vietoje gali atsirasti mėlynių dėl adatos dūrių, paraudimas, maudimas, tempimo pojūtis ar sukietėjimas dėl vietinės venos reakcijos į sklerozantą. Išilgai gydytos venos gali laikinai patamsėti oda.

Retesnės komplikacijos – venos uždegimas, alerginė reakcija į sklerozantą, odos pažeidimas ar giliųjų venų trombozė.

Norint sumažinti komplikacijų riziką, po procedūros labai svarbu laikytis kraujagyslių chirurgo pateiktų rekomendacijų.

Kontraindikacijos. Kada skleroterapija neatliekama?

Skleroterapija neatliekama:

• esant giliųjų venų trombozei;
• esant jautrumui ar alergijai naudojamam sklerozantui;
• esant aktyviai infekcijai kojose, pavyzdžiui, streptokokinei infekcijai;
• sergant onkologine liga;
• sergant sunkia širdies liga.

Prieš procedūrą kraujagyslių chirurgas įvertina paciento sveikatos būklę ir nustato, ar skleroterapiją atlikti saugu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar skleroterapija skausminga?

Ne, skleroterapija nėra skausminga procedūra.

Adatos dūrio metu juntamas lengvas dilgčiojimas, o leidžiant sklerozantą – perštėjimas. Procedūrai nejautra nereikalinga.

Ar uždarius veną nesutrinka kojų kraujotaka?

Ne, kojos kraujotaka nesutrinka.

Uždarius pažeistą paviršinę veną, kraujas toliau teka sveikomis venomis.

Ar po skleroterapijos gali atsirasti naujų išsiplėtusių venų?

Taip, naujų išsiplėtusių venų gali atsirasti kitose vietose.

Skleroterapijos metu gydoma konkreti išsiplėtusi vena yra uždaroma ir palaipsniui sunyksta, tačiau procedūra nesprendžia venų varikozę sukeliančių priežasčių, pavyzdžiui, venų vožtuvų nepakankamumo ar polinkio į šią būklę dėl paveldimumo.

Ar skleroterapija tinka visiems išsiplėtusių venų atvejams?

Ne, skleroterapija taikoma ne visais išsiplėtusių venų atvejais.

Tinkamą gydymo metodą kraujagyslių chirurgas parenka individualiai pagal venų būklę.

Kuo skleroterapija skiriasi nuo venų gydymo lazeriu?

Skleroterapija ir venų gydymas lazeriu yra skirtingi gydymo metodai, taikomi skirtingo tipo venų pažeidimams.

Skleroterapijos metu į veną suleidžiamas sklerozantas, kuris paveikia jos sienelę ir uždaro kraujagyslę. Lazerinio gydymo metu į veną įvedamas šviesolaidis, o venos sienelė uždaroma lazerio energija.

Skleroterapija taikoma kapiliarų tinklui, retikulinėms venoms ir varikozinėms venų šakoms, o lazerinis gydymas – stambesniems venų kamienams.