Krūtų echoskopija (Krūtų ultragarsinis tyrimas)

Kaip atliekama krūtų echoskopija?

Tyrimo metu naudojamos aukšto dažnio ultragarso bangos, kurios atsispindėdamos nuo audinių sudaro realaus laiko vaizdą ekrane – tai leidžia gydytojui iš karto įvertinti audinio struktūrą ir pastebėti pakitimus.

Pacientas atsigula ant nugaros, pakėlęs ranką už galvos – tokioje padėtyje krūties audinys suplokštėja ir jį lengviau apžiūrėti.

Ant odos užtepamas specialus gelis, pagerinantis ultragarso bangų perdavimą, o ultragarso davikliu apžiūrima visa krūties ir pažasties sritis. Tyrimas trunka apie 15–30 minučių ir yra neskausmingas.

Kaip pasiruošti krūtų echoskopijai?

Specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia – skirtingai nei pilvo organų echoskopijai, prieš krūtų echoskopiją nereikia nevalgyti

Rekomenduojama:

• Tyrimą atlikti 10–12 menstruacijų ciklo dieną, kai krūtys būna mažiausiai jautrios, o audinys – mažiau tankus. Menopauzės sulaukusioms moterims, tyrimą galima atlikti bet kurią dieną.
• Tyrimo dieną nenaudoti dezodorantų, antiperspirantų ar losjonų pažastų srityje – šios priemonės iškraipo ultragarso vaizdą.
• Vilkėti patogius drabužius, kuriuos lengva nusiimti iki pusės.
• Atsinešti ankstesnių krūtų tyrimų (mamografijos, echoskopijos) rezultatus ar nuotraukas, jei tokių turite.

Kuo skiriasi krūtų echoskopija nuo mamografijos tyrimo?

Krūtų echoskopija ir mamografija yra du skirtingi, vienas kitą papildantys tyrimai.

Echoskopija naudoja ultragarso bangas ir geriausiai atskleidžia pakitimus tankiame liaukiniame audinyje, būdingame moterims iki 40 metų. Kadangi tyrimas nesukuria jonizuojančios spinduliuotės, jis taip pat saugus nėščiosioms ir žindančioms moterims.

Mamografija naudoja mažą rentgeno spindulių dozę. Ji aptinka mikrokalcifikacijas – smulkius kalcio nuosėdų taškelius, kurių echoskopija nepavaizduoja ir kurie kartais yra ankstyvas vėžio požymis. Rentgeno vaizdas informatyvesnis vyresnio amžiaus moterų riebalingesniame audinyje.

Iki 40 metų arba esant tankiam liaukiniam audiniui pirmiausia renkamasi echoskopija, o sulaukus 45 metų – mamografija. Jei vieno tyrimo rezultatas lieka neaiškus, gydytojas skiria abu tyrimus kartu tikslesniam įvertinimui.

Kokias krūtų būkles gali atskleisti echoskopija?

Cistos

Cistos – skysčiu užpildyti dariniai krūties audinyje.

Prieš pat menstruacijas jos padidėja, tampa jautresnės ir skausmingesnės. Paviršiuje esančios cistos jaučiamos kaip lygios, skysčio pilnos pūslelės, o giliau esančios – kaip kieti gumbeliai.

Echoskopija padeda aiškiai atskirti cistą nuo piktybinio darinio. Didesnės cistos gali būti punktuojamos – skystis ištraukiamas adata.

Fibroadenomos

Fibroadenomos – kieti, lygūs, neskausmingi, aiškiai apčiuopiami gerybiniai dariniai, dažniausiai pasireiškiantys 15–30 metų moterims.

Nėštumo ar žindymo metu fibroadenomos gali padidėti. Šalinamos chirurginiu būdu.

Echoskopija padeda aiškiai atskirti fibroadenomą nuo piktybinio darinio.

Fibrocistiniai pakitimai

Fibrocistiniai pakitimai – hormoninių svyravimų sukelti sukietėjimai krūtyse, kurių intensyvumas kinta priklausomai nuo menstruacijų ciklo fazės. Gali būti skausmingi arba nejuntami visai.

Tiksliai diagnozei patvirtinti derinami trys tyrimai – mamografija, echoskopija ir citologinis tyrimas.

Riebalų nekrozė

Riebalų nekrozė – neskausmingi, apvalūs, tvirti guzeliai, atsirandantys žuvus riebaliniam audiniui. Dažniausia priežastis – trauma arba operacija, pažeidusi krūties audinį.

Riebalų nekrozė dažniausiai pasireiškia moterims su didelėmis krūtimis, taip pat po ankstesnio krūties vėžio gydymo – lumpektomijos ar spindulinės terapijos.

Sklerozuojanti adenozė

Sklerozuojanti adenozė – perteklinis krūties audinio augimas krūties liaukos skiltyse, sukeliantis skausmą.

Nors pokyčiai mikroskopiniai, mamogramose jie gali būti matomi kaip kalcifikacija ar guzelis. Diagnozę galutinai patvirtina tik histologinis tyrimas

Mastitas

Mastitas – krūties uždegimas, galintis atsirasti žindymo metu, kai susilaiko pienas ir prasideda infekcija.

Būdingi požymiai – stiprus skausmas, krūties audinio sukietėjimas, odos paraudimas, aukšta temperatūra, drebulys.

Nelaktacinis mastitas pasireiškia ir be žindymo – moterims po spindulinės terapijos, sergančioms cukriniu diabetu arba patiriančioms didelį stresą.

Abscesas

Abscesas – bakterijų sukeltas krūties uždegimas, išsivystantis negydant mastito.

Žindančioms moterims gali išsivystyti puerperalinis (laktacinis) abscesas, nežindančioms – nepuerperalinis.

Echoskopija padeda nustatyti pūlinio buvimą ir jo tikslią vietą. Nedidelis pūlinys gali būti punktuojamas adata, dažniausiai ultragarso kontrolėje; didesniam pūliniui pašalinti reikalingas chirurginis pjūvis.

Mastopatija

Mastopatija – gerybinė būklė, kuriai būdingi krūties audinio ir spenelių pokyčiai, dažniausiai pasireiškianti reprodukcinio amžiaus moterims.

Ją sukelia hormonų disbalansas – dažniausiai sutrikęs estrogenų ir progesterono santykis.

Būdingi simptomai – krūtų skausmas, jautrumas ir sustorėjimai, kurie dažnai sustiprėja prieš menstruacijas.

Rezultatai ir tolesni veiksmai

Krūtų echoskopijos atsakymas pateikiamas iš karto po tyrimo, nes vaizdas vertinamas realiu laiku.

Priklausomai nuo rasto pakitimo pobūdžio, gydytojas parenka vieną iš tolesnių veiksmų:

• Stebėjimas – gerybinio darinio atveju gydytojas gali rekomenduoti jį toliau stebėti.
• Papildomi tyrimai – kilus įtarimui dėl darinio pobūdžio, gali būti skiriama mamografija arba kiti tyrimai.
• Biopsija – įtarus piktybinį procesą, paimamas audinio mėginys histologiniam ištyrimui.

Dauguma krūtyse aptinkamų pakitimų yra gerybiniai, tačiau juos visada būtina ištirti.