- I–V 8:00–20:00 / VI 9:00–14:00 *pagal išankstinę registraciją
Pastebėjote odos pokyčius, bėrimus ar naujus darinius?
Nedelsiant registruokitės į kliniką „InnMed” – priimame be siuntimo, be eilės.
Klinikoje teikiamos paslaugos:
Plataus spektro odos ligų tyrimai ir efektyvus gydymas
Patyrę ir profesionalūs gydytojai dermatovenerologai
Minimaliai invazinės procedūros ir elektrochirurginis gydymo metodas
Dermatologas (dermatovenerologas) diagnozuoja ir gydo odos, plaukų ir nagų ligas.
Gydytojo specializacija apima dvi sritis – dermatologiją ir venerologiją.
Dermatologija tiria ir gydo odos bei gleivinių ligas: apgamus, karpas, odos uždegimus, alerginius ir kitus bėrimus. Venerologija tiria ir gydo lytiniu keliu plintančias ligas – chlamidiozę, sifilį, gonorėją, trichomonozę ir kitas panašias infekcijas.
Dermatovenerologas atlieka odos ir gleivinių pakitimų vertinimą abiejose šiose srityse, nustato diagnozę ir skiria gydymą.
Kreiptis į dermatologą rekomenduojama pastebėjus šiuos pokyčius:
Tiksli kaina nustatoma konsultacijos metu, priklausomai nuo diagnozės ir reikalingų procedūrų.
Nereikia delsti! Kuo anksčiau kreipsitės, tuo efektyvesnis bus gydymas.
Registruokitės dabar telefonu arba internetu – „InnMed” dermatologai Vilniuje pasiruošę padėti!
Diagnozei nustatyti dermatologas (dermatovenerologas) taiko šiuos tyrimo metodus:
Aknė – lėtinė riebalinių liaukų ir plaukų folikulų liga, pasireiškianti spuogeliais, uogeliais ir kartais uždegiminiais mazgeliais veido, krūtinės ar nugaros srityje. Liga dažniausiai prasideda paauglystėje, tačiau gali tęstis arba atsirasti ir esant suaugusiu.
Aknės gydymas parenkamas pagal bėrimo sunkumą. Lengvesniais atvejais taikomi vietiniai preparatai (retinoidai, benzoilo peroksidas), sunkesniais – sisteminiai vaistai arba hormoniniai preparatai.
Gydymo trukmė svyruoja nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Rožinė – lėtinė uždegiminė odos liga, dažniausiai pasireiškianti po 30 metų amžiaus.
Jos požymiai – nuolatinis veido paraudimas, išsiplėtusios kraujagyslės, smulkūs raudoni spuogeliai ar pūlinukai, odos jautrumas. Negydoma rožinė gali progresuoti ir sukelti odos sustorėjimą (ypač nosies srityje).
Gydymas apima vietinius preparatus uždegimui mažinti, sunkesniais atvejais – geriamuosius antibiotikus arba lazerinę terapiją išsiplėtusioms kraujagyslėms šalinti.
Dermatitas – odos uždegimas, pasireiškiantis paraudimu, niežuliu, pleiskanojimu ar pūslelėmis.
Dažniausios formos – atopinis dermatitas (susijęs su polinkiu į alergijas), kontaktinis dermatitas (sukeltas dirginančios medžiagos ar alergeno) ir seborėjinis dermatitas (susijęs su padidėjusia riebalinių liaukų veikla).
Gydymas priklauso nuo dermatito tipo ir priežasties. Taikomi vietiniai kortikosteroidiniai ar priešuždegiminiai preparatai, drėkinamosios priemonės, o esant alerginei kilmei – rekomenduojama vengti kontakto su alergenu.
Žvynelinė – lėtinė autoimuninė odos liga, dėl kurios odos ląstelės atsinaujina neįprastai greitai.
Tai sukelia sustorėjusias, paraudusias odos vietas dažniausiai ant alkūnių, kelių, galvos odos ar nugaros apačios.
Žvynelinė nėra išgydoma visam laikui, tačiau simptomus galima kontroliuoti. Gydymas apima vietinius preparatus, šviesos terapiją arba sisteminius vaistus sunkesniais atvejais.
Melasma – odos pigmentacijos sutrikimas, pasireiškiantis rusvomis ar pilkšvai rudomis dėmėmis, dažniausiai veido srityje (skruostuose, kaktoje, viršutinėje lūpoje). Melasmą skatina saulės spinduliai, hormoniniai pokyčiai (nėštumas, hormoninė kontracepcija) ir genetinis polinkis.
Gydymas apima šviesinančius preparatus, cheminius pilingus arba lazerinę terapiją, kartu būtina nuolatinė odos apsauga nuo saulės.
Odos ir nagų grybelinę infekciją sukelia grybeliniai mikroorganizmai (dermatofitai), kurie lengviausiai plinta drėgnoje, šiltoje aplinkoje (baseinuose, dušuose).
Odos grybelis pasireiškia paraudimu, niežuliu, lupimosi zonomis, o nagų grybelis – nagų spalvos pasikeitimu (pageltimu, patamsėjimu), sustorėjimu ar trapumu.
Gydymas priklauso nuo infekcijos vietos ir sunkumo – taikomi vietiniai priešgrybeliniai preparatai arba, esant nago pažeidimui, sisteminiai vaistai.
Klinikoje atliekamas odos darinių – karpų, apgamų, papilomų, kondilomų ir kitų nepiktybinių odos išaugų šalinimas.
Prieš šalinimą gydytojas įvertina darinį dermatoskopu ir nustato, ar jį saugu šalinti.
Odos darinių šalinimas atliekamas minimaliai invazinių procedūrų būdu, taikant elektrochirurginį gydymo metodą, ir gali būti atliekamas tą pačią dieną, per konsultacijos vizitą.
Darinio dydis ir kiekis lemia procedūros trukmę bei kainą.
Lytiškai plintančios ligos – infekcijos, plintančios per kūno skysčius (kraują, spermą, makšties skysčius) lytinių santykių metu.
Dažniausios iš jų – chlamidiozė, sifilis, gonorėja ir trichomonozė. Simptomai apima bėrimus, opas ar pūsleles lyties organų srityje, kraujo ar pakitusios spalvos išskyras, skausmą, niežulį ar skausmingą šlapinimąsi, padidėjusius limfmazgius kirkšnyse bei baltas apnašas ant lyties organų ar burnoje.
Įtarus užsikrėtimą, rekomenduojama nedelsiant registruotis pas dermatovenerologą, urologą arba ginekologą ir atlikti tyrimą, o iki diagnozės nustatymo susilaikyti nuo lytinių santykių.
Gydymo nutraukti negalima, net išnykus simptomams, o gydytis būtina kartu su lytiniu partneriu; po gydymo kurso tyrimą reikia pakartoti.
Persirgus liga imunitetas neišsivysto, todėl rizika užsikrėsti pakartotinai išlieka.
Konsultacijos metu gydytojas išklauso paciento nusiskundimus ir įvertina simptomų pobūdį bei trukmę. Atliekama odos, plaukų ar nagų apžiūra, prireikus – naudojamas dermatoskopas ar kiti diagnostiniai įrankiai.
Gydytojas gali teirautis apie gyvenimo būdą, mitybą, vartojamus vaistus ar papildus, ankstesnį gydymą bei šeimos sveikatos istoriją – ši informacija padeda tiksliau nustatyti simptomų priežastį.
Įvertinęs apžiūros ir pokalbio metu gautą informaciją, gydytojas nustato diagnozę ir paskiria individualų gydymo planą arba, esant poreikiui, papildomus tyrimus.
Žmonėms be padidėjusios rizikos veiksnių profilaktinei odos patikrai pakanka apsilankyti kartą per metus.
Rizika didėja turint daug apgamų, šviesią odą arba jei šeimoje buvo sirgusiųjų melanoma – tokiu atveju rekomenduojama tikrintis dažniau, apytiksliai kas pusmetį.
Sergant lėtine odos liga, vizitų dažnumą individualiai nustato gydytojas – dažniausiai kas 3–6 mėnesius. Atsiradus naujiems simptomams ar pablogėjus esamiems, kreiptis rekomenduojama nedelsiant.
