Kas yra inkstų echoskopija?

Inkstų echoskopija — tai ultragarsinis tyrimas, kurio metu vertinama inkstų būklė: dydis, forma, išsidėstymas ir kraujotaka.

Procedūra leidžia nustatyti juntamo skausmo priežastį ir pastebėti struktūrinius pokyčius inkstuose. Echoskopijos metu, prireikus, gali būti įvedamas kateteris ar adata — tai leidžia paimti audinio mėginį biopsijai arba išleisti susikaupusį skystį iš cistos ar absceso.

Procedūra trunka 15–30 minučių, rezultatai pateikiami iš karto po jos. Kadangi echoskopija nenaudoja radiacijos, ji saugi nėščioms moterims ir vaikams.

Echoskopiją rekomenduojama atlikti profilaktiškai bent kartą per metus, ypač pacientams nuo 40 metų. „InnMed” klinikoje inkstų echoskopiją atlieka gydytojai echoskopuotojai ir gydytojai urologai.

Kada atliekama inkstų echoskopija?

Inkstų echoskopija atliekama įtariant:

• Inkstų padėties ir dydžio patologijas;
• Hidronefrozę;
• Inkstų ar šlapimtakių akmenis;
• Infekciją inkstuose ar aplink juos;
• Inkstų cistas;
• Abscesą;
• Darinių ar auglių susiformavimą — tokiu atveju tyrimo metu papildomai gali būti atliekama biopsija detalesniam audinio ištyrimui.

Pagrindinės inkstų ligos, diagnozuojamos echoskopijos metu

Pielonefritas

Pielonefritas — ūmus inkstų geldelių uždegimas, kurį sukelia infekcija. Liga dažniau pasireiškia moterims.

Pasireiškia skausmu juosmens srityje, karščiavimu, šaltkrėčiu, pykinimu, vėmimu ir pakitusia šlapimo spalva ar kvapu.

Reikalauja skubaus gydytojo vertinimo ir antibakterinio gydymo.

Inkstų nepakankamumas

Inkstų nepakankamumas — greitai besivystantis inkstų funkcijos sutrikimas, kai inkstai nebepajėgia tinkamai filtruoti kraujo.

Sukelia skysčių sulaikymą organizme, sumažėjusį šlapinimąsi, aukštą kraujospūdį, dusulį, nereguliarų širdies ritmą, nuovargį, pykinimą ir silpnumą. Sunkiais atvejais gali sukelti traukulius.

Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Inkstų akmenys

Inkstų akmenys — kietos nuosėdos, kurios formuojasi inkstuose ir ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų.

Akmenims pradėjus judėti šlapimo takais, atsiranda stiprus skausmas, plintantis nuo juosmens per pilvo apačią į kirkšnį. Kartu pasireiškia skausmingas ir dažnas šlapinimasis.

Diagnostikai atliekamas šlapimo tyrimas, inkstų echoskopija, o esant poreikiui — kompiuterinė tomografija ar rentgenas.

Lėtinės inkstų ligos

Nefropatija, glomerulonefritas, policistozė, lėtinis inkstų uždegimas ir inkstų akmenligė yra lėtinės inkstų ligos, kurios ilgainiui gali sukelti inkstų nepakankamumą.

Šios ligos progresuoja pamažu ir dažnai nesukelia ryškių simptomų, todėl ankstyvoje stadijoje svarbu atkreipti dėmesį į: pajuodusius ar patinusius paakius, blyškią odą, nuovargį, mieguistumą, žemą hemoglobiną ir osteoporozę.

Vėlesnėse stadijose, kai inkstų funkcija ženkliai sutrinka, organizme susilaiko skysčiai — pakyla kraujospūdis ir atsiranda kūno tinimas.

Inkstų vėžys

Dažniausia inkstų vėžio forma — inkstų ląstelių karcinoma.

Liga dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų pacientams, dažniau vyrams. Ankstyvose stadijose simptomų nėra.

Vėlesnėse stadijose pacientai pastebi kraują šlapime, skausmą nugaroje ar šone, apetito praradimą, svorio kritimą, nuovargį ir karščiavimą.

Kaip pasiruošti inkstų echoskopijai?

Prieš tyrimą reikia nevalgyti 6 valandas — virškinimo trakto dujos ir maisto likučiai gali trukdyti ultragarso bangoms ir pabloginti vaizdo kokybę.

Rekomenduojama gerti daugiau skysčių ir nesišlapinti iki tyrimo — pilna šlapimo pūslė atstumia žarnų kilpas ir veikia kaip akustinis langas, leidžiantis geriau įvertinti apatinę šlapimtakių dalį ir jų jungimąsi su šlapimo pūsle.

Kaip vyksta tyrimas?

Tyrimo metu reikės nusirengti iki pusės ir atsigulti ant tyrimo stalo. Gydytojas ant tiriamos vietos užtepa specialų gelį ir, naudodamas daviklį, perduoda vaizdą į ekraną realiu laiku.

Priklausomai nuo tiriamos srities, gali būti paprašyta sulaikyti kvėpavimą, pasiversti šonu arba pakeisti padėtį, kad gydytojas geriau apžiūrėtų inkstus. Pastebėjus pakitimų, gydytojas gali išsaugoti vaizdus tolimesnei analizei.

Rezultatus gydytojas pakomentuoja iš karto po tyrimo, vizito metu. Įvertinęs gautus duomenis, gydytojas informuoja, ar reikalingi papildomi tyrimai, konsultacijos ar gydymas.