Chlamidinė infekcija, kitaip vadinama chlamidiozė – lytiniu keliu plintanti liga, su kuria susiduriama gana dažnai. Dažniausiai chlamidiozė nesukelia jokių simptomų. Tai reiškia, jog daugelis žmonių net neįtaria, jog serga šia liga, todėl jie nesąmoningai užkrečia savo lytinius partnerius. Ligos besimptomiškumas ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ši infekcija plinta labai greitai. Chlamidinę infekciją sukelia bakterijos. Negydoma chlamidiozė gali pažeisti lytinius organus bei sukelti rimtas komplikacijas. Šią ligą galima išgydyti pakankamai nesudėtingai, tačiau dėl simptomų nepastebimumo, daugelis žmonių laiku nesiima gydymo priemonių ir nesąmoningai tampa šios ligos nešiotojais. Chlamidiozės plitimą efektyviai stabdo reguliarūs sveikatos patikrinimai, nes tik jų metu galima nustatyti besimptomės infekcijos atsiradimą.

Ar visada chlamidiozės simptomai yra nepastebimi?

Deja, tačiau daugelis žmonių, susiduriančių su chlamidioze, ilgą laiką nepastebi visiškai jokių simptomų. Ankstyvoje ligos stadijoje, simptomų nejaučia net 50 – 70%, su šia infekcija susiduriančių, žmonių. Todėl kartais chlamidiozė yra vadinama tyliąja infekcija. Pirmuosius ligos atsiradimo požymius daugelis žmonių įžvelgia praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo. Kartais, simptomai pasireiškia po kelių dienų, o kartais – praėjus net 4 – 6 savaitėms po užsikrėtimo. Todėl dažniausiai į sveikatos priežiūros specialistus pacientai kreipiasi tik tuomet, kai infekcija jau yra įsisenėjusi, pažengusi. Bet kuriuo metu pastebėjus tam tikrus chlamidiozės atsiradimo požymius, reikėtų nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Negydoma infekcija plinta toliau ir lydi prie itin rimtų komplikacijų.

Chlamidiozė: simptomai

Chlamidiozei progresuojant, atsiranda vėlyvieji simptomai, apie kuriuos išduoda tam tikri požymiai. Vyrai ir moterys gal susidurti su skirtingais chlamidiozės simptomais.

Chlamidiozės simptomai moterims

• Baltos, gelsvos arba pilkšvos spalvos išskyros iš makšties;
• Nemalonūs pojūčiai, skausmas lytinio akto metu;
• Kraujavimas pasireiškiantis ne menstruacijų metu;
• Padidėjęs poreikis šlapintis;
• Diskomforto pojūčiai šlapinimosi metu;
• Nenatūraliai skausmingas menstruacinis laikotarpis;
• Makšties dirginimo ar deginimo pojūtis;
• Reguliariai pasireiškiantis skausmas apatinėje pilvo dalyje.

Chlamidinės infekcijos simptomai vyrams

• Gleives primenančios išskyros iš šlaplės;
• Skaidrios, vandeningos konsistencijos išskyros;
• Šlapinimosi metu jaučiamas skausmo arba deginimo pojūtis.

Chlamidiozė: kaip užsikrečiama?

Chlamidiozė plinta lytinio kontakto metu, kai chlamidiją sukeliančių bakterijų turintis makšties skystis arba sperma, keliauja iš vieno žmogaus į kitą. Yra daug būdų, kaip vieno žmogaus lytinių organų skysčiai, gali perduoti chlamidiozę sukeliančias bakterijas, kitam. Būdai, kuriais galima užsikrėsti chlamidine infekcija:

• Lytinis aktas;
• Analiniai lytiniai santykiai;
• Oraliniai lytiniai santykiai;
• Lytinių organų stimuliavimas nešvariomis rankomis;
• Nehigieniškų priemonių, sustiprinačių lytinio akto metu jaučiamus pojūčius, naudojimas.

Ne visos situacijos, susijusios su dviejų partnerių intymumu, kelia grėsmę chlamidiozės plitimui. Chlamidiozę sukeliančių bakterijų neįmanoma perduoti šiais būdais:

• Bučiuojantis;
• Dalinantis maistu ar gėrimais;
• Apsikabinant ar spaudžiant rankas.

Chlamidiozės gydymas

Besimptomės chlamidiozės atsiradimą padeda nustatyti medicininiai tyrimai. Todėl lytiškai aktyvų gyvenimą propaguojantiems žmonėms, profilaktiškai pas gydytoją lankytis bei atlikti tyrimus reikėtų reguliariai, nes tik tokiu būdu galima nustatyti ankstyvąją infekcijos stadiją. Chlamidiozės nustatymui skirtus tyrimus reikėtų atlikti bent kartą per metus. Taip pat tokį tyrimą rekomenduoja atlikti kas kart, pakeitus lytinį partnerį.

Nustatytai chlamidiozės infekcijai gali būti taikomi skirtingi gydymo metodai. Gydymo būdas priklauso nuo klinikinio atvejo sudėtingumo. Ūminė, itin greitai plintanti chlamidinė infekcija įprastai gydoma antibiotikais. Jeigu klinikinis atvejis nėra labai sudėtingas, dažniausiai chlamidiozei efektyviai užkerta kelią vienkartinė antibiotikų dozė. Pažengusios ligos gydymui gali būti skiriamas 10 – 14 dienų antibiotikų vartojimo kursas. Gydymo metu pacientai turėtų susilaikyti nuo lytinių santykių.

Į ką gali išsivystyti negydoma chlamidiozė?

Negydoma chlamidiozė kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai, nes ji gali sukelti įvairias komplikacijas. Dėl negydomos chlamidinės infekcijos, moterims gali išsivystyti dubens organų uždegimai. O dubens uždegimai gali sukelti lėtinius skausmus ir net paskatinti nevaisingumą. Ypatingą pavojų chlamidiozės komplikacijos kelia nėščioms moterims. Negydoma infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Taip pat šią infekciją moteris gali perduoti ir naujagimiui. Su chlamidijos bakterijomis gimę kūdikiai, gali susidurti su plaučių uždegimu ar konjunktyvitu. Negydoma chlamidiozės infekcija yra siejama ir su nevaisingumu. Infekcija gali visam laikui pažeisti kiaušintakius, makštį bei gimdą, todėl pastojimo procesas tampa itin sudėtingai įgyvendinamu ar net neįmanomu siekiu.

Negydoma chlamidiozės infekcija neigiamą įtaką daro ne tik moterims, bet ir vyrams. Infekcija gali išplisti į sėklides ir sukelti jų skausmą, patinimą. Chlamidiozė gali pakenkti ir spermos kokybei, dėl kurios vyrai susidurs su didesne nevaisingumo tikimybe. Chlamidijos bakterija gali išplisti ir į kraują. Į kraują išplitusi infekcija gali paskatinti artrito atsiradimą.

Chlamidiozės profilaktika

Vienintelis būdas, kuris tikrai užkerta kelią chlamidinės infekcijos atsiradimui – visiškas lytinių santykių nepropagavimas. Taip pat nuo šios ligos padeda apsisaugoti lytinių santykių neturėjimas su asmeniu, kuris jau serga chlamidioze. Deja, tačiau šią aplinkybę ne visada galima įvertinti, nes daugelis žmonių, susiduriančių su tokiu sveikatos sutrikimu, nejaučia jokių simptomų ir jaučiasi visiškai sveiki. Todėl lytiškai aktyvų gyvenimą gyvenantys žmonės turėtų imtis tam tikrų prevencinių priemonių, kurios padeda sumažinti šios ligos atsiradimo riziką. Taisyklės, kurių reikėtų laikytis norint sumažinti chlamidinės infekcijos atsiradimo tikimybę:

• Santykiauti ne su skirtingais partneriais, o su nuolatiniu, ilgalaikiu partneriu;
• Lytinio akto metu naudoti prezervatyvus;
• Vengti lytinio kontakto su nepažįstamais asmenimis;
• Vengti lytinių santykių su asmeniu, kuris dažnai keičia lytinius partnerius;
• Reguliariai atlikti chlamidiozės nustatymui skirtus tyrimus (kartą per metus ar dažniau);
• Įsitikinti, kad reguliarius patikrinimus dėl chlamidiozės atlieka ir lytinis partneris;
• Neignoruoti chlamidiozei būdingų simptomų ir kuo greičiau aptarti juos su gydytoju.