Storosios žarnos vėžio simptomai negali būti ignoruojami

Storojoje žarnoje įsitaisęs piktybinis navikas – vienas dažniausių Lietuvoje, todėl gaubtinės, tiesiosios ir storosios žarnų vėžio profilaktika yra ypač svarbi. Nors dažnai manoma, kad storosios žarnos vėžys– dažniausiai genetinė liga, iš tiesų didžiausią įtaką jam atsirasti turime mes patys ir mūsų įpročiai, gyvenimo būdo pasirinkimai ir sveikatos priežiūra.

Žarnyno vėžys, deja, vis dažniau aptinkamas būtent sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, kurių fizinis aktyvumas yra gerokai mažesnis negu turėtų būti. Jei tokį gyvenimo būdą dar papildome piktnaudžiavimu alkoholiu, rūkymu, nepasirūpiname subalansuota mitybą, gali atsitikti taip, kad perkopus 50-metį pasirodys ir storosios žarnos skausmas bei žarnyno vėžio simptomai.

Storosios, gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžio simptomai dar nereiškia paties blogiausio – svarbu nedelsiant skubėti pas gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.

Pirmieji storosios žarnos vėžio požymiai

Dažnu atveju žarnų vėžys išsivysto iš supiktybėjusių polipų. Polipai žarnyne formuojasi ant gaubtinės ir tiesiosios žarnų sienelių ir gali būti visai nejuntami. Būtent todėl profilaktika čia atlieka ypač svarbų vaidmenį.

Polipai žarnyne formuojasi dėl pakitusio ląstelių dalijimosi įvykus tam tikroms genų mutacijoms. Kai kurie iš jų niekada nesupiktybėja, tačiau dalis polipų laikomi potencialia rizika, kad iš jų gali išsivystyti storosios žarnos vėžys. Mutacijoms atsirasti įtakos turi daug išorinių veiksnių: mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas, nutukimas.

Nors ankstyviausiose stadijose vėžys aiškių simptomų nesiunčia, ilgainiui galite pradėti

  • jausti nuolatinį nuovargį ir silpnumą
  • dėl nepaaiškinamos priežasties netekti svorio
  • viduriuoti ar susidurti su vidurių užkietėjimu
  • jausti pilvo skausmus, pūtimą
  • tuštintis su krauju

Pastarasis požymis – stiprus ženklas, kad nedelsiant būtina skubėti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar išplitusio vėžio simptomai gali būti suvaldomi.

Ankstyvi storosios žarnos vėžio tyrimai gelbsti gyvybes

Su storosios žarnos ligomis dirba gydytojas proktologas. Jis ne tik konsultuoja ir paskiria gydymą, bet ir atlieka tyrimus, skirtus nustatyti, ar iš tiesų kamuoja žarnų vėžys, ar kita liga, pavyzdžiui, prasidėjęs storosios (ar aklosios) žarnos uždegimas, galintis reikšti Krono ligą ar opinį kolitą. Tam nustatyti gali būti atliekami keli tyrimai: rektoskopija / anoskopija ir kolonoskopija.

Jūsų patogumui, „InnMed“ klinikoje proktologo konsultacija ir rektoskopija/anoskopija gali būti atliekama vieno apsilankymo metu.

  • Rektoskopu tiesioji žarna ištiriama maždaug iki 30–35 cm atstumu nuo išangės.
  • Tyrimas trunka iki 10 min., prieš procedūrą atliekamas vietinis nuskausminimas.
  • Prieš rektoskopiją gali būti papildomai atliekamas anoskopinis tyrimas.
  • Tiesiosios žarnos gleivinė įvertinama į žarną įvedus anoskopą – siaurą, kūgio formos vamzdelį.
  • Pastebėjus pokyčius ar įtarus, kad tai storosios žarnos vėžys, tyrimo metu gali būti paimama biopsija.

Nors dažniausiai galvojama priešingai, diagnostika – greita ir neskausminga. Patyrę specialistai padeda pasiruošti apžiūrai, nuramina ir stengiasi nesukelti papildomo diskomforto. Kadangi prieš rektoskopiją būtina tinkamai pasiruošti, laikykitės registracijos vizitui metu nurodytos tvarkos.

Skausmo nesukelia ir kitas tyrimas – kolonoskopija. Nors dar galite nugirsti ar kažkur perskaityti, kad tai skausmingas ir ypač nemalonus tyrimas, šiais laikais procedūra atliekama taikant nejautrą. Taip ne tik nejaučiamas skausmas, bet išvis nepatiriama jokio diskomforto. Po tyrimo galima grįžti į įprastą dienos rutiną.

Storosios žarnos vėžys: požymiai ir galimos pasekmės

Gaubtinės žarnos vėžys, tiesiosios žarnos vėžys ir storosios žarnos vėžys iš tiesų reiškia tą pačią diagnozę. Storosios žarnos vėžys gali pažeisti visas tris žarnas: gaubtinę, tiesiąją ir storąją.

Laiku nesikreipus į gydytojus, į kitus organus išplitusios ligos sukontroliuoti gali būti tiesiog nebeįmanoma. Todėl gyvybiškai svarbu, kad kiekvienas rūpintųsi savo sveikata ir atliktų profilaktinius tyrimus. Sulaukus tam tikro amžiaus, priklauso specialios Privalomojo sveikatos draudimo finansuojamos programos – jos leidžia vėžinius susirgimus aptikti pradinėse stadijose, o tai reiškia, kad ligą dažnu atveju galima išgydyti.

Kokias stadijas turi žarnų vėžys?

  • 0 stadija, kai vėžys dar nėra išplitęs už vidinės gaubtinės žarnos ir dažnu atveju gali būti lengvai gydomas.
  • I stadija – storosios žarnos vėžys pereina į kitą audinio sluoksnį.
  • II stadijos metu vėžys vis dar lokalizuotas gaubtinėje žarnoje, tačiau jau yra pasiekęs išorinius žarnos sluoksnius.
  • III stadijoje navikas jau yra pasiekęs limfmazgius ir gaubtinė žarna nebėra jo pagrindinė buveinė.
  • IV stadijai progresuojant, reiškia, kad navikas išplitęs į kitas kūno dalis ir jau yra metastazės.

Storosios žarnos vėžio prevencija

Storosios žarnos vėžio prevencinės programos, finansuojamos valstybės, yra numatytos 50 metų sulaukusiems žmonėms, kurie priskiriami didžiausios rizikos grupei. Tad kas dvejus metus gali būti atliekami tyrimai, kuriuos skiria šeimos gydytojai.

Vis dėlto, atsižvelgiant į šių laikų sėslų gyvenimo būdą ir sveikatos netausojančius įpročius, profilaktiniais tyrimais pasidomėti reikėtų gerokai anksčiau nei sulaukus 50 m.

Ką galima padaryti, kad organizmą aplenktų storosios žarnos vėžys?

  • Pirmiausia – profilaktiškai tikrintis sveikatą, ypač, jei šeimoje buvo sirgusių ar mirusių nuo storosios žarnos vėžio. Rizika atsirasti navikui gali būti nulemta genetiškai.
  • Laiku pasirūpinti kilusiais uždegimais, kadangi laiku negydoma Krono liga ar opinis kolitas gali padidinti ir gaubtinės žarnos vėžio riziką.
  • Subalansuoti savo mitybą. Daugiau skaidulų, mažiau sočiųjų riebalų, tinkamas daržovių, baltymų ir angliavandenių turinčio maisto balansas, suvartojami skysčiai ir daugelis kitų sveikesnės gyvensenos taisyklių padeda organizmui tinkamai funkcionuoti.
  • Judėti. Toks paprastas ir vos vieno dalyko – laiko – reikalaujantis patarimas gali reikšti mažesnę riziką sirgti storosios žarnos vėžiu. Kasdien skyrę šiek tiek laiko fizinei veiklai, reguliariai pajudėję ar bent pasivaikščioję, pajausite ir bendrai pagerėjusią savijautą.
  • Atsisakyti žalingų įpročių. Nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas gali padidinti riziką susirgti ne tik storosios žarnos vėžiu, bet ir kitais organizmą alinančiais susirgimais.
  • Nutukimą turintys žmonės turi gerokai didesnę riziką susirgti ar net mirti nuo storosios žarnos vėžio. Būtina pasitelkti kompleksines priemones ir stengtis įveikti nutukimą palaipsniui, nuosekliai keičiant gyvenimo būdą.

Žarnyno polipai – kaip jie susiję su storosios žarnos vėžiu?

Dar vienas, šiek tiek kitoks, prevencijos būdas – nenumoti ranka į žarnoje ar išangėje susiformavusius polipus. Storosios žarnos polipai gali būti aptinkami profilaktiškai apsilankius pas gydytoją proktologą.

Žarnyno polipai – nepiktybiniai dariniai, dažniausiai susiformuojantys tiesiojoje žarnoje ir išangėje. Tačiau proktologai rekomenduoja išangės polipų neignoruoti ir nepalikti vystytis, kadangi ilgainiui negydomi gali išsivystyti į onkologinę ligą, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžį. Polipų šalinimui būtina minimali chirurginė intervencija–endoskopija. Pašalintas audinys yra ištiriamas ir nustatoma, ar darinys buvo piktybinis.

Deja, tai, kad polipai pašalinami, dar negarantuoja, jog ateityje ši problema nesugrįš. Nors juos šalinti vis tiek rekomenduojama, kadangi taip išvengiama darinių supiktybėjimo, daliai pacientų neretai atsiranda naujas polipas, todėl kartu rekomenduojama, kad polipų šalinimo procedūrą turėję pacientai pas proktologą lankytųsi periodiškai. Įprastai „InnMed“ gydytojai proktologai procedūrinį gydymą gali atlikti to paties vizito metu, tad ne tik sutaupysite laiko, bet ir nereikės nerimauti dėl artėjančios ne itin malonios procedūros.