Kiekvienos moters organizmas – individualus ir turi savo asmeninį laikrodį, tačiau sulaukus maždaug 45-erių, organizme jau gali prasidėti natūralūs pokyčiai, primenantys, kad artėja menopauzė arba vadinamas klimaksas. Tai – didelis pokytis, darantis įtaką ne tik fizinei, bet ir psichinei moters sveikatai. Ko galima tikėtis ir kokie menopauzės simptomai signalizuoja apie artėjančius pokyčius?

• Pagreitėjęs pulsas, karščio bangos, prakaitavimas
• Galvos skausmai, dirglumas
• Išsausėjusi makštis, skausmingi lytiniai santykiai
• Šokinėjantis kraujospūdis
• Nereguliarūs kraujavimai iš gimdos
• Išsausėjusios akys

Pirmasis etapas – premenopauzė

Klimaksas gali būti skirstomas į kelis etapus, tačiau jų ribos nėra aiškios ir simptomai skirtinguose etapuose gali persidengti. Vis dėlto, prasidėjusi premenopauzė, kuri yra pirmasis etapas, aiškiausiai išsiskiria nereguliariomis mėnesinėmis. Svarbu žinoti, kad nors menopauzė jau artėja, ovuliacija vis dar vyksta ir galima pastoti.

Būtent šis etapas yra sudėtingiausias, kadangi pradeda kamuoti įvairiausi nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, nakties miegą sutrikdančios karščio bangos ar, rodos, nesustabdomas prakaitavimas. Kadangi organizme pradeda mažėti estrogeno, atsiranda ir makšties sausumo, perštėjimo pojūtis. Nenuostabu, kad tokie užplūdę pokyčiai sukelia nuotaikų svyravimus ir irzlumą.

Vargina sutrikęs širdies ritmas? Pasirūpinkite savo nervine sistema

Pagreitėjusį širdies ritmą, kaip vieną iš simptomų, įvardija ne viena moteris. Tokie rimtesni pokyčiai, kaip kaulų retėjimas ar širdies kraujagyslių ligos, gali pasitaikyti vėlesniuose menopauzės etapuose.

Širdies ritmo sutrikimai, permušimai gali pasitaikyti dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbu suprasti, kad organizmą, o tai reiškia ir širdį, vargina ir, rodos, su širdimi nesusiję dalykai – pavyzdžiui, stresas, nemiga. Padėkite savo organizmui persitvarkyti, pradėkite nuo dalykų, kuriuos galite bent jau iš dalies kontroliuoti, pavyzdžiui, venkite stresinių situacijų.

Artėjanti menopauzė nėra priežastis nustoti lankytis pas ginekologą

Kadangi menopauzė yra lydima gausybės organizmą varginančių simptomų, juos dažnai spręsti padeda ir šeimos gydytojai. Tačiau svarbu suprasti, kad net jei vaisingas periodas artėja prie pabaigos ar jau prasidėjo, profilaktinius vizitus pas savo gydytoją ginekologą vis tiek reikėtų suplanuoti savo kalendoriuje. Rekomenduojama 1 kartą per metus apsilankyti konsultacijai ir reikiamiems tyrimams.

Kokie menopauzės simptomai dažniausiai pasigirsta gydytojo kabinete ir ką tai reiškia?

Krūtų skausmas menopauzės metu

Krūtų skausmas menopauzės metu ir jautrumas yra vieni iš įprastų požymių, kai vyksta premenopauzė. Gana dažnu atveju visos perimenopauzės (visas bendras periodas iki išnyksta menstruacijos, dažniausiai trunkantis iki 8 m.) metu krūtyse padaugėja riebalinio audinio, tai taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl jas pradeda skaudėti. Kartu gali pasirodyti ir nugaros, net galvos skausmai.

Menopauzės karščio bangos

Šokinėjanti bazinė kūno temperatūra – bene dažniausias į menopauzę žengiančių moterų nusiskundimas. Gausus prakaitavimas, užplūstančios menopauzės karščio bangos labiausiai trikdo naktį, kai organizmui norisi ramaus poilsio. Tokie temperatūros pokyčiai vyksta dėl nereguliarios ovuliacijos.

Plaukų slinkimas menopauzės metu

Organizme sumažėjęs estrogenas virsta į dar vieną simptomą – prasideda plaukų slinkimas menopauzės metu. Šie moters organizme gaminami hormonai yra gyvybiškai svarbūs folikulų augimui, tad jų pritrūkus, plaukai ne tik ima lūžinėti ar praranda blizgesį, bet ir slenka.

Svorio augimas klimakso metu

Nors pagrindimų, kad būtent menopauzė kalta dėl vyresniame amžiuje pradedančio augti svorio, nėra, natūralu, kad organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai bei fiziologiškai besikeičiantis kūnas gali prisidėti prie augančio svorio.

Bet kokiu atveju, tai nėra priežastis imtis drastiškų dietų – būtina organizmą aprūpinti visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis, taip pat padidinti savo fizinį aktyvumą. Nesvarbu, ar rimtai užsiimate sportu, ar retkarčiais skiriate laiko mankštai namuose, aktyvesnis judėjimas gali prisidėti prie geresnės savijautos, sumažėjusio streso ar ramesnio miego naktį. Tokiu būdu gali būti apmalšinami ir menopauzės simptomai.

Nereguliarus kraujavimas iš makšties menopauzės metu

Praėjus 12 mėnesių nuo paskutinių menstruacijų, moteris įžengia į postmenopauzinį periodą. Jei vėl prasideda kraujavimas iš makšties menopauzės metu, reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją. Visu laikotarpiu iki kol gydytojas diagnozuoja menopauzę, menstruacijos gali būti nereguliarios, pasikeisti gali ir pats kraujavimas – susilpnėti arba net atvirkščiai, pasidaryti itin gausus. Naudinga žinoti, kad dažnu atveju menstruacijų ciklo intervalas perimenopauzės pradžioje būna trumpesnis, o vėliau ilgėja.