Gleivės išmatose – tai žarnos gleivinės išskiriamas sekretas, pastebimas, kai organizmas jo pagamina daugiau nei įprastai.

Nedidelis gleivių kiekis yra visiškai normalus reiškinys.

Visgi ryškesnis jų padidėjimas paprastai signalizuoja apie tiesiosios žarnos ar išangės sutrikimus: hemorojų, proktitą, analinę fistulę ar polipus.

Tikslią priežastį padeda nustatyti klinikoje „InnMed“ atliekama proktologinė apžiūra (anoskopija arba rektoskopija).

Jei gleives pastebite dažnai arba jos pasirodo kartu su krauju, būtina skubi gydytojo proktologo konsultacija.

Kodėl žarnynas gamina gleives?

Gleives gamina storosios ir tiesiosios žarnos vidinis paviršius, vadinamas gleivine.

Gleivės veikia kaip „tepalas“ žarnyne: išmatos jų dėka lengviau juda link išangės ir nebraižo žarnyno sienelių.

Kartu gleivės saugo žarnos sienelę nuo žarnyne gyvenančių bakterijų, kad šios jos tiesiogiai neliestų.

Įprastai gleivių būna nedaug, jos susimaišo su išmatomis ir nesimato.

Daugiau gleivių atsiranda tada, kai žarnos sienelę dirgina infekcija, kietos išmatos ar išsiplėtę hemorojaus mazgai. Organizmas pradeda gaminti daugiau sekreto siekdamas apsaugoti sudirgusią vietą nuo tolesnių pažeidimo.

Pagal tai, kur ir kokios gleivės matomos, galima apytiksliai spręsti, iš kur jos atsiranda:

• Vieta. Jei gleivės matomos kaip atskiri dryžiai ant išmatų paviršiaus ar ant tualetinio popieriaus nusivalius, jos dažniausiai būna iš tiesiosios žarnos ar išangės. Jei gleivės išteka tarp tuštinimųsi ir ant apatinių drabužių palieka dėmes, dažniausia priežastis yra hemorojus ar fistulė. Jei atskirų gleivių nesimato, bet pačios išmatos yra skystos ir gleivėtos, problema slypi aukščiau žarnyne.
• Spalva. Skaidrios ar balkšvos gleivės atsiranda, kai sudirgsta tiesioji žarna. Gelsvos, į pūlius panašios gleivės dažniausiai reiškia infekciją arba fistulę, o rausvos ar su kraujo dryžiais rodo, kad žarnos sienelė yra pažeista ir kraujuoja.

Proktologinės gleivių išmatose priežastys

Hemorojus

Vidiniai hemorojiniai mazgai dirgina išangės kanalo gleivinę, todėl ji aktyviau išskiria sekretą. 

Mazgams iškritus, išangė praranda sandarumą, o pratekančios gleivės sukelia nuolatinį drėgmės pojūtį ir niežulį. 

Dažniausiai šios gleivės būna skaidrios, o kartu ant išmatų paviršiaus ar tualetinio popieriaus pasirodo šviežio kraujo. 

Verta atkreipti dėmesį, kad per dažnas ar agresyvus valymasis tualetiniu popieriumi dar labiau dirgina odą bei jautrią gleivinę, todėl simptomai tik stiprėja.

Daugiau informacijos → Hemorojaus rūšys, simptomai ir gydymas.

Proktitas

Tai tiesiosios žarnos gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti infekcijos (įskaitant lytiškai plintančias), uždegiminės žarnyno ligos arba gydymui atliekama spindulinė terapija. 

Pažeisti audiniai gamina daugiau gleivių (kartais su kraujo pėdsakais), todėl vargina nuolatinis, bevaisis noras tuštintis, pilnumo jausmas ir skausmas išangėje.

Kadangi proktitas gydomas atsižvelgiant į kilmę, pirmiausia būtina nustatyti tikslią uždegimo priežastį.

Analinė fistulė ir pūlinys

Analinė fistulė – tai patologinis kanalėlis tarp išangės kanalo ir aplinkinių odos audinių, susidarantis po ten buvusio pūlinio. 

Šiuo kanalu nuolat išteka pūlingų gleivių išskyros, kurios tepa apatinius drabužius net ir tarp tuštinimųsi.. 

Jei išorinė fistulės anga laikinai užsiveria, pūliai pradeda kauptis audiniuose, sukeldami stiprų skausmą ir tinimą. 

Kadangi fistulė savaime neužgyja, jai reikalingas chirurginis gydymas.

Tiesiosios žarnos iškritimas ir polipai

Iškritus tiesiajai žarnai, jos dalis išsiverčia į išorę. 

Dėl nuolatinės trinties gleivinė šlapuoja (išskiria gleives) ir yra lengvai pažeidžiama, todėl dažnai kartu pasirodo ir kraujo.

Tam tikri žarnos viduje esantys polipai (pavyzdžiui, gaurelinės adenomos) taip pat patys gamina daug gleivių. 

Kadangi kai kurie polipai laiku nepašalinti gali supiktybėti, gausios gleivės yra aiškus signalas atlikti apžiūrą – aptikti dariniai šalinami ir tiriami laboratorijoje.

Priežastys aukštesniuose žarnyno sluoksniuose

Gleivių gali padaugėti ir dėl sutrikimų storajame ar plonajame žarnyne. 

Tokiais atvejais simptomą dažniausiai lydi viduriavimas bei pilvo skausmai:

• Krono liga ir opinis kolitas: Tai lėtinės uždegiminės ligos, kurios pažeidžia žarnos sieneles ir sukelia opas. Dėl nuolatinio uždegimo gleivės išmatose pasirodo dažnai ir beveik visada būna su krauju.
• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): Esant šiam sutrikimui, pati žarna yra fiziškai sveika – joje nėra jokių žaizdų ar uždegimo. Visgi sutrikus žarnyno veiklai ir judesiams, gleivinė sudirgsta ir išskiria daugiau gleivių (dažniausiai kartu su viduriavimu ar pilvo pūtimu).
• Bakterinės ar parazitinės infekcijos: Patekę užkratai sukelia ūmų žarnyno uždegimą. Gleivių atsiranda staiga, jas lydi karščiavimas, stiprūs pilvo spazmai ir skystos išmatos.

Kada gleivės išmatose rodo rimtesnę ligą?

Vienkartinis gleivių pasirodymas po viduriavimo, apsinuodijimo maistu ar vidurių užkietėjimo yra natūrali žarnyno reakcija, kuri dažniausiai praeina savaime.

Tačiau gydytojo proktologo apžiūra būtina, jeigu pastebite šiuos pavojaus signalus:

• Gleivės išmatose atsiranda reguliariai;
• Kartu su gleivėmis matyti kraujo pėdsakų;
• Gleivės ar pūlingos išskyros išteka savaime ir sutepa apatinius drabužius;
• Jaučiamas skausmas išangėje arba pilvo apačioje;
• Viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, kartu pakyla temperatūra;
• Pradeda kristi svoris be jokios aiškios priežasties.

Pastaba: Gleivės su krauju retais atvejais gali būti storosios ar tiesiosios žarnos naviko požymis, tačiau dažniausiai šį derinį lemią gerybinės priežastys – hemorojus, įplėša arba proktitas. Priežasčiai nustatyti bet kokiu atveju yra reikalinga gydytojo proktologo konsultacija.

Kaip nustatoma priežastis?

Pirminės konsultacijos metu proktologas įvertina simptomų pobūdį, atsiradimo dažnį bei išskyrų išvaizdą. 

Toliau atliekami šie tyrimai:

1. Anoskopija – išangės kanalo ir apatinės tiesiosios žarnos dalies apžiūra (leidžia diagnozuoti hemorojų, įplėšas, fistules).
2. Rektoskopija – gilesnė tiesiosios žarnos apžiūra (parodo proktitą, polipus).
3. Biopsija – gleivinės mėginio paėmimas uždegimo ar darinio pobūdžiui patvirtinti.
4. Kolonoskopija ir išmatų tyrimai – skiriami, kai įtariami pakitimai aukštesniuose žarnyno segmentuose.

Dauguma tiesiosios žarnos ir išangės ligų nustatoma jau pirmojo vizito metu.