Hemorojus – viena dažniausių išangės ir tiesiosios žarnos ligų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria iki 50 % suaugusiųjų. Nors ši būklė nėra laikoma pavojinga gyvybei, ji gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę. Nors šia tema dažnai yra vengiama kalbėti, ji yra svarbi, nes ankstyvas dėmesys simptomams gali padėti išvengti rimtesnių problemų.

Natūraliai kyla klausimas: ar hemorojus gali praeiti savaime, ar visada būtina gydytojo pagalba? Atsakymo vieno nėra. Viskas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų stiprumo ir žmogaus gyvenimo būdo.

Kas yra hemorojus?

Hemorojus atsiranda tada, kai tiesiosios žarnos ir išangės kraujagyslės išsiplečia ir tampa jautrios. Kraujas jose kaupiasi, todėl formuojasi vadinamieji hemoroidiniai mazgai.

Hemorojaus tipai

• Vidinis hemorojus. Susiformuoja tiesiosios žarnos viduje. Dažniausiai nesukelia skausmo, bet gali pasireikšti kraujavimu tuštinantis.
• Išorinis hemorojus. Mazgai matomi ar jaučiami išangės srityje, jie gali būti skausmingi, ypač uždegimo ar trombozės atveju.

Hemorojaus stadijos

1. I stadija. Mazgai dar neiškrenta, pasireiškia tik kraujavimas ar nedidelis diskomfortas.
2. II stadija. Mazgai gali iškristi tuštinantis, bet patys sugrįžta atgal.
3. III stadija. Mazgai iškrenta ir nebesugrįžta savaime, juos reikia grąžinti ranka.
4. IV stadija. Mazgai nuolat būna išorėje, sukelia stiprų skausmą, kraujavimą, uždegimą.

    

Ar hemorojus gali praeiti savaime?

Atsakymas priklauso nuo stadijos:

• Lengva forma (I-II stadija): nedideli vidiniai hemorojiniai mazgai ar trumpalaikis išorinis uždegimas gali sumažėti arba net visai praeiti savaime, ypač jei žmogus pakeičia mitybą, padidina skaidulų suvartojimą, daugiau juda.

   

• Pažengusi forma (III-IV stadija): dideli, nuolat iškrentantys ar trombozuoti mazgai savaime neišnyksta. Tokiais atvejais reikalingas gydymas – nuo vaistų iki chirurginių procedūrų.

Remiantis 2021 m. American Society of Colon and Rectal Surgeons gairėmis, daugumai pacientų ankstyvosios hemorojaus stadijos gali būti suvaldytos konservatyviomis priemonėmis, tačiau progresuojant ligai dažniausiai būtina gydytojo intervencija.

Rizikos veiksniai

• dažnas vidurių užkietėjimas ar stiprus stanginimasis;
• ilgas sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas;
• nėštumas ir gimdymas;
• antsvoris ir nutukimas;
• genetinis polinkis;
• netinkama mityba (mažai skaidulų, daug perdirbto maisto).

   

Kuo daugiau šių veiksnių atsiranda vienu metu, tuo didesnė tikimybė, kad hemorojus progresuos.

Kaip palengvinti simptomus namuose?

Lengvos formos hemorojus dažnai sušvelnėja laikantis paprastų taisyklių:

• Skaidulų turtinga mityba. Į racioną įtraukite daržoves, vaisius, ankštines, pilno grūdo produktus.
• Pakankamas vandens kiekis. Skysčių trūkumas skatina vidurių užkietėjimą.
• Reguliarus judėjimas. Net trumpi pasivaikščiojimai mažina spaudimą kraujagyslėms.
• Šilti sėdimieji voneliai. Jie padeda sumažinti skausmą ir uždegimą.
• Vietiniai preparatai. Tepalai ar žvakutės gali palengvinti simptomus, nors ir neišgydo priežasties.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nereikėtų tikėtis, kad hemorojus praeis savaime, jei:

• simptomai užsitęsia ilgiau nei kelias savaites;
• kraujavimas yra dažnas ar gausus;
• skausmas ir tinimas trukdo kasdienai;
• mazgai nuolat iškrenta ir nesugrįžta.

   

Tokiais atvejais svarbu kreiptis į InnMed proktologą Vilniuje, nes kraujavimą gali sukelti ir rimtesnės ligos.

Apibendrinimas

Hemorojus – dažna, bet valdoma sveikatos problema. Lengvos formos kartais gali praeiti savaime, ypač jei žmogus pakeičia mitybą ir kasdienius įpročius. Tačiau pažengusios stadijos savaime neišnyksta – būtina gydytojo pagalba.

Laiku atlikta diagnostika leidžia atmesti rimtesnes ligas, o tinkamas gydymas ir prevencija padeda sugrąžinti komfortą ir pagerinti gyvenimo kokybę.