Įprastai varpą dengia paslanki oda, ties varpos galvute sudaranti raukšlę – apyvarpę. Ramybės būsenoje apyvarpė dengia varpos galvutę, o erekcijos metu atsismaukia nuslinkdama žemyn.

Kai atsmauktos apyvarpės nepavyksta sugrąžinti į pradinę padėtį, pacientams diagnozuojama parafimozė, būklė, kai varpos galvutė įstringa apyvarpės žiede, sutrikdydama kraujotaką, sukeldama varpos mėlynavimą. Šiuo atveju būtina skubos tvarka kreiptis į gydytoją urologą, kuris atliks pjūvį nugarinėje varpos pusėje, atlaisvindama apyvarpę.

Fimozės liga diagnozuojama tuomet, kai identifikuojama siaura apyvarpės anga, kas trukdo laisvai judėti apyvarpei arba tai tampa nebeįmanoma.

Apyvarpės susiaurėjimas: simptomai ir gydymas

Fimozės simptomai

• Susilpnėjusi šlapimo srovė
• Apyvarpės nepaslankumas
• Skausmingi lytiniai santykiai
• Siaura apyvarpės anga
• Sunkumai šlapinantis
• Šlapinimosi metu išsipučia apyvarpės maišelis

Fimozės gydymas

Nereikėtų galvoti, kad gydyti fimozę yra tik vienas būdas – cirkumcizija. Iš tikrųjų galimi net keli fimozės gydymo be operacijos būdai.

• Vienas iš konservatyvių gydymo būdų – atsargūs apyvarpės patempimai, atsmaukimai kas 2–3 savaites, naudojantis specializuotais lubrikantais ar kremais
• Medikamentinių kremų ir aliejų naudojimas ant apyvarpės galo 3 mėnesius.
• Fimozės operacija, estetinis apyvarpės apipjaustymas – cirkumcizija, kuri šiuo atveju laikoma vienu efektyviausių problemos sprendimo metodų.

Negydomos fimozės pasekmės

• Padidėja šlapimo takų infekcijų rizika
• Padidėja varpos vėžio rizika
• Padidėja ŽIV ir kitų lytiškai plintančių ligų rizika
• Balanopostito išsivystymo rizika
• Erekcijos sutrikimų susiformavimo rizika
• Parafimozės susiformavimo rizika