Odos audinio ragėjimas mediciniškai yra vadinamas keratoze. Seborėjinė keratozė yra viena iš keratozės formų, dažniausiai pasireiškianti vidutinio arba vyresnio amžiaus žmonėms.  Pagrindinis seborėjinės keratozės požymis – nepiktybiniai, nevėžinio pobūdžio odos dariniai, kurių išvaizda šiek tiek primena apgamus.

Seborėjinė keratozė – kas tai?

Seborėjinė keratozė – medicininis terminas, kuris apibūdina į apgamus panašius, gerybinius odos darinius. Seborėjinei keratozei būdingi odos dariniai pasižymi šiurkštesniu, į trupėjimą linkusiu paviršiumi. Dariniai gali būti įvairaus dydžio bei skirtingo, rudos spalvos atspalvio. Kartais jiems yra būdingas labai greitas didėjimas.

Seborėjinės keratozės požymiai

Pagrindiniai požymiai, kurie įspėja apie seborėjinės keratozės atsiradimą:

• Iškilūs odos dariniai;
• Šiurkštus odos darinių paviršius;
• Į nutrupėjimą linkęs odos darinių paviršius;
• Nutrupantis, tačiau ilgainiui vėl atsinaujinantis darinių paviršius;
• Žvynuoti arba karpas primenantys odos dariniai;
• Niežėjimo, diskomforto pojūtį sukeliantys odos dariniai.

Seborėjinė keratozė: gydymas

Seborėjinei keratozei gali būti taikomi skirtingi gydymo metodai. Keli iš jų:

• Kiuretažas. Veiksmingas, tačiau pakankamai primityvus gydymo metodas, kurio metu odos dariniai yra išpjaunami specialiais medicininiais instrumentais. Tai efektyvus, tačiau šiek tiek skausmingas gydymo būdas, dėl kurio gali pasireikšti gausus žaizdos kraujavimas.
• Gydymas elektrokoguliatoriumi. Seborėjinė keratozė gali būti gydoma ir elektros srove. Taikant šį gydymo metodą, naudojamas specialus medicininis prietaisas – elektrokoguliatorius. Elektros srovė veiksmingai suardo ir pašalina odos darinius, tačiau šį gydymo būdą pasirinkęs pacientas turėtų nusiteikti šiek tiek ilgesniam žaizdų gijimo laikotarpiui.
• Chirurginis gydymas. Esant poreikiui, dėl seborėjinės keratozės atsiradusius odos darinius galima pašalinti ir chirurginiu būdu. Tokios procedūros metu pacientui taikoma vietinė nejautra.
• Farmokologinis (vaistinis) gydymas. Taikant šį gydymo metodą, seborėjinės keratozės simptomų mažinimo tikslams dažniausiai pasitelkiama salicilio rūgštis. Salicilio rūgštis efektyviai mažina pažeidimų apimtį bei susiformavusių odos darinių dydį.

Seborėjinė keratozė/suragėjimas: atsiradimo priežastys

Su seborėjine keratoze kovoja tikrai daug žmonių. Priežasčių, kodėl išsivysto būtent ši keratozės forma, yra labai daug. Žmogaus lytis šios ligos atsiradimui didelės įtakos nedaro. Dažniausiai seborėjinės keratozės atsiradimą lemia amžiaus faktorius arba genetiniai veiksniai.

Seborėjinės keratozės forma įprastai pasireiškia ne jaunesniems nei 30 metų žmonėms. Didžiausiai rizikos grupei priskiriami vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės.

Visgi, didžiausią įtaką šios ligos atsiradimui turi genetiniai veiksniai. Dėl genetinio polinkio nustatoma maždaug pusė seborėjinės keratozės atvejų.

Su didesne seborėjinės keratozės atsiradimo rizika susiduria ir itin šviesią odą turintys žmonės. Nustatyta, kad seborėjinė keratozė dažniausiai pasireiškia šviesaus gymio žmonėms, kurie turi jautriau į saulę ir kitus dirgiklius reaguojančią odą. Šios ligos atsiradimą gali paskatinti ir nesaikingas bei neatsakingas mėgavimasis saulės voniomis, soliariumais.

Ar seborėjinę keratozę galima laikyti supiktybėti linkusia liga?

Tikimybė, jog seborėjinė keratozė gali supiktybėti, yra labai menka. Įprastai, šio tipo keratozė sveikatai didelio pavojaus nekelia. Nors ši keratozės forma nėra laikoma odos vėžio rizikos veiksniu, tačiau šalia seborėjinės keratozės darinių kartais susiformuoja piktybiniai dariniai. Be to, seborėjinė keratozė gali atsinaujinti. Todėl net ir po atlikto gydymo, pacientas negali atsipalaiduoti. Jis turi atidžiai stebėti savo odos būklę ir skirti ypatingą dėmesį jos priežiūrai.

Ar seborėjinės keratozės gydymas yra būtinas?

Nors seborėjinė keratozė yra laikoma labiau kosmetinio pobūdžio problema, tačiau į šią odos būklę tikrai nereikėtų žvelgti pro pirštus. Visų pirma, iškilūs, šiurkštų paviršių turintys odos dariniai neatrodo gražiai. Todėl juos tikrai reikėtų pašalinti dėl estetinių priežasčių, ypač tuomet, jeigu neišvaizdūs dariniai susiformuoja akivaizdžiai pastebimose kūno dalyse, pavyzdžiui, veido, rankų ar kaklo srityse. Jeigu dariniai yra skausmingi, opėjantys ar kraujuojantys, jų šalinimas ir detalus ištyrimas yra ne rekomenduojamas, o būtinas. Be to, reikėtų nepamiršti, kad šalia seborėjinės keratozės mazgų kartais susiformuoja ir piktybiniai dariniai. Todėl šios ligos gydymas padeda sumažinti ir piktybinių darinių atsiradimo riziką. Seborėjinės keratozės šalinimas pasitarnauja ir geresnės gyvenimo kokybės, ir sveikatos labui. Tad šios ligos gydymas yra rekomenduojamas visais atvejais.