Menstruacijos tapo nereguliarios, pastebėjote padidėjusį kūno plaukuotumą, apniko aknė, rodos, dėl neaiškių priežasčių pradėjo augti svoris? Tai – pirmieji požymiai, kad jums policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Tai hormoninis sutrikimas, kurį lemia organizme pakitęs hormonų balansas.

Gyvenimo kokybę apsunkinantis sindromas kankina beveik trečdalį pasaulio moterų, o aptikti jį nėra taip lengva, kadangi nemaža dalis pasirodžiusių simptomų gali būti priskiriami ir kitiems sveikatos sutrikimams. Tai lemia ir sudėtingesnį problemos sprendimą – pacientę, kurią kamuoja policistinių kiaušidžių sindromas, dažnu atveju konsultuoja, stebi ir gydo keli skirtingų sričių specialistai, sprendžiantys konkretų savo srities simptomą.

Policistinis kiaušidžių sindromas – kas tai?

Lėtinės anovuliacijos sindromas, Šteino–Leventalio sindromas ar policistinis kiaušidžių sindromas – visi šie pavadinimai reiškia tą patį hormoninį sutrikimą, dažniausiai diagnozuojamą vaisingo amžiaus moterims. Didžioji dalis atvejų aptinkama tuomet, kai moterys kreipiasi ieškodamos priežasčių, kodėl niekaip nesusireguliuoja mėnesinių ciklas arba nepavyksta pastoti.

Kodėl prasideda policistinių kiaušidžių sindromas?

Policistinių kiaušidžių sindromas gydytojams ir mokslininkams vis dar nemaža paslaptis ir jo atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Vis dėlto šiuo metu didžiausiu kaltininku laikoma būtent genetika.

• Paveldimumas. Genetiškai paveldimas ne tik pats sindromas. Jeigu artimiausioje šeimoje buvo moterų, sirgusių šiuo sindromu ar cukriniu diabetu, taip pat vyrų, kuriems nustatytas ankstyvas (iki 30 m.) plikimas, rizika susirgti šiuo sindromu yra didesnė.
• Insulino perteklius paskatina testosterono gamybą organizme, kuris sutrikdo ovuliaciją.
• Hormonų disbalansas. Kiti vyriškieji hormonai androgenai, pradėję intensyviai daugintis moters organizme, sutrikdo normalią hormonų pusiausvyrą ir iššaukia didžiąją dalį išvaizdoje pastebimų simptomų.
• Per didelę testosterono gamybą stimuliuoti organizme ir prisidėti prie PKS atsiradimo gali ir chroniškas kiaušidžių uždegimas.

Esminė problema, dažniausiai siejanti visas sindromu sergančias moteris – atsparumas insulinui. Tai lemia neįprastai didelį insulino kiekį organizme, kuris suaktyvina būtent vyriškųjų hormonų androgenų gamybą.

PKS simptomai

Pastebima, kad policistinių kiaušidžių sindromas aiškiau apie save praneša priaugus svorio, nustojus vartoti hormoninę kontracepciją ar dar brendimo metu. Preliminarią diagnozę gydytojas ginekologas gali pasakyti jau konsultacijos ir pirminės apžiūros metu. Atsižvelgus į simptomus (pavyzdžiui, vargina padidėjęs plaukuotumas, nereguliarios mėnesinės, staigus svorio augimas) ir atlikus echoskopiją, diagnozė patikslinama. Pasitaiko atvejų, kai echoskopijos metu pokyčių nepastebima, tuomet atliekami hormonų ar gliukozės tolerancijos tyrimai.

Kokie PKS simptomai gydytojui signalizuoja, kad diagnozė galėtų būti policistinis kiaušidžių sindromas?

• Sutrikusi ovuliacija, dar vadinama anovuliacija. Jos metu kiaušidėje subrendusi kiaušialąstė joje ir pasilieka, neiškeliauja kiaušintakiu.
• Policistinės kiaušidės, kai nesubrendęs folikulas įsitaiso kiaušidės paviršiuje, pačios kiaušidės padidėja.
• Hiperandrogenemija, kuri reiškia, kad vyriškieji hormonai androgenai gaminasi aktyviau, negu turėtų, ir organizme yra jų perteklius.
• Nereguliarios ar išnykusios mėnesinės.
• Hirsutizmas – padidėjęs plaukuotumas ant veido, krūtinės ir kitų vietų.
• Galvos plaukų retėjimas.
• Staigus svorio augimas, pastebimos riebalų sankaupos pilvo srityje.
• Sunkumai pastoti.
• Aknė, riebi oda.

Policistinių kiaušidžių sindromas: gydymas

Šio sindromo gydymas labai individualus, kadangi priklauso ne tik nuo pasireiškusių simptomų, jų gausos, bet ir gretutinių ligų bei moters ateities planų.

• Kontracepcija. Hormonų pusiausvyrą padėti atstatyti gali sudėtinės kontraceptinės tabletės. Jei tabletės nėra priimtina forma, galima išbandyti gimdos kaklelio žiedą ar kontraceptinį pleistrą.
• Nenorint kontracepcijos, galimas gydymas gestagenais – preparatais, kuriuose yra hormonas progesteronas.
• Vaistai insulinui mažinti skiriami, kai sindromą sukelia insulino perteklius.
• Ovuliaciją skatinantys medikamentai – hormoniniai vaistiniai preparatai – skiriami, jei sindromas sukėlė nevaisingumą, o moteris dar yra vaisingo amžiaus ir nori pastoti.
• Kitas metodas, siekiant padėti pastoti, yra kiaušidžių laparoskopija, kurios metu suardomi gabalėliai vyriškuosius hormonus gaminančio kiaušidės audinio.
• Dieta ir fizinis aktyvumas padeda spręsti antsvorio ir nutukimo problemą – tai labai svarbi gydymo dalis!

Policistinių kiaušidžių sindromo gydymas yra daugialypis. Kartu su pagrindiniais gydymo būdais gydytojai visada rekomenduoja ir pakeisti savo gyvenimo būdą, kadangi taip galima gerokai palengvinti sindromo sukeliamus simptomus: pasistenkite sureguliuoti svorį subalansuota mityba ir padidinkite fizinį aktyvumą.

Negydomas PKS virsta sunkiomis ligomis

Nors policistinių kiaušidžių sindromas dažniausiai pasireiškia nereguliariu mėnesinių ciklu, plaukuotumu ar nutukimu, tai – tik nedidelė dalis visų galimų sveikatos sutrikimų. II tipo cukrinis diabetas – viena dažniausių sindromo komplikacijų, tačiau svarbu žinoti, kad labai didelė dalis komplikacijų siejama būtent su sindromo sukeltu nutukimu. Turint didelį antsvorį, didėja ir kraujo spaudimas, prasideda širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai ar net tokios ligos kaip miego apnėja.

Policistinių kiaušidžių sindromas ir pastojimas

Dėl pakitusio kiaušidžių audinio ir nevykstančios ovuliacijos moteriai sunku pastoti. Ligai progresuojant, darosi vis sunkiau atkurti pažeisto kiaušidžių audinio funkcijas.

PKS lemiami vėžiniai susirgimai

Piktybiniai augliai – taip pat galimas PKS rezultatas. Negydomas policistinių kiaušidžių sindromas didina riziką, kad moters organizme įsitaisys ne tik gimdos kaklelio ar kiaušidžių vėžys, bet piktybiniai augliai gali atsirasti ir krūtyse.