Mėnesinių ciklo sutrikimas, greičiausiai, yra pasitaikęs kiekvienos moters gyvenime. Nuo pat pirmųjų mėnesinių, kurios susireguliuoja per keletą metų, iki menopauzės, menstruacijų ciklas gali sutrikti dėl pačių įvairiausių priežasčių.

Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21–35 dienos, o kraujavimas įprastai trukti 2–7 dienas. Kodėl dingo mėnesinės – ne visada galima tiksliai pasakyti, tačiau gydytojai pirmiausia rekomenduoja įvertinti savo streso lygį ir psichologinę būklę.

Kiek gali vėluoti mėnesinės? Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties.

Dingo mėnesinės? Dar nereiškia, kad laukiatės

Stresas ar visgi hormonų sutrikimas? Jei dingo mėnesinės, apsilankius pas gydytoją, tikėtina, kad pirmiausia išgirsite klausimą apie savo gyvenimo kokybę ir stresą. Dažnu atveju pašalinus stresą keliančius dirgiklius, mėnesinės sugrįžta savaime.

Tačiau mėnesinės dingti gali ir dėl rimtesnių priežasčių – laikinai pakitęs hormoninis fonas gali būti gydomas medikamentais, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai mėnesinės merginoms apskritai neprasideda arba dingsta daugiau nei trims mėnesiams. Tuomet gali būti nustatytas sutrikimas – amenorėja, ir gydytojas pradės ieškoti, kas verčia organizmą taip elgtis. Kartais mėnesinių ciklo sutrikimas gali būti sukeltas ir netinkamo gyvenimo būdo, paskatinti tai gali net ir šalutinis vartojamų vaistų poveikis. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir natūralių organizmo procesų – galbūt mėnesinių ciklas pakito, nes prasidėjo perimenopauzė, reiškianti, kad artėja menopauzė?

Kad diagnozė būtų tiksli, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kelis tyrimus: bendrąjį kraujo tyrimą, nėštumo testą, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijos, prolaktino tyrimus. Taip pat gali būti atliekami ultragarso, magnetinio rezonanso tyrimai ar histeroskopija.

Menstruacijų ciklo sutrikimo priežastys

Priežasčių, kodėl moterims sutrinka mėnesinių ciklas, – daugybė, tačiau svarbu suvokti, kad nereguliarios mėnesinės nėra norma, jį būtina sureguliuoti.

Dažniausios menstruacijų ciklo sutrikimo priežastys:

• Stipriai pasikeitęs gyvenimo būdas: dieta, fizinis krūvis
• Stresinės situacijos
• Tam tikrų medikamentų vartojimas
• Sutrikusi skydliaukės veikla
• Policistinis kiaušidžių sindromas
• Endometriozė
• Atsiradę gimdos polipai, miomos
• Prasidėjusi perimenopauzė
• Vėžiniai susirgimai

Nereguliarios mėnesinės – streso reikšmė

Greitėjantis gyvenimo tempas mums sukuria vis daugiau stresinių situacijų, tad visai nekeista, kad nereguliarios mėnesinės kamuoja daugelį moterų. Egzaminų sesijos, naujos darbovietės, drastiška svorio kaita, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, ar apskritai bet kokia kita organizmui netikėta fizinė ar psichologinė veikla, sukelianti stresą, verčia jį gintis.

Įtampai nuslūgus, mėnesinės grįžta, tačiau svarbu suvokti, kad tai buvo ženklas, jog būtina imtis atitinkamų veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata. Organizmas tokiu būdu siunčia labai aiškų signalą, kad jam reikalinga pagalba.

Mėnesinių ciklo sutrikimai: kokią diagnozę galite išgirsti

Apsilankę pas gydytoją ginekologą ir pasidalinę, kad jus kamuoja mėnesinių ciklo sutrikimai, galite išgirsti keletą diagnozių. Tam, kad būtų galima paskirti tinkamiausią individualų gydymą, ginekologas nustatys, kokio tipo mėnesinių ciklo sutrikimas jus kamuoja. Dažniausiai pasitaikantys: priešmenstruacinis sindromas (PMS), dismenorėja, menoragija ir amenorėja.

Priešmenstruacinis sindromas

Menstruacijų ciklui perkopus į antrą pusę, gali pasireikšti vos pastebimi ar intensyvūs simptomai, kurie skirstomi į dvi grupes. Tokie simptomai, kaip nerimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, dirglumas, prasta koncentracija ir kiti panašūs, priskiriami emocinių simptomų grupei. Kita grupė – fizinių simptomų, tokių, kaip raumenų ir galvos skausmas, pilvo skausmas ar pūtimas, krūtų jautrumas, žarnyno sutrikimai, nuovargis.

Nors tiksliai nėra nustatyta, kas sukelia šį sindromą, PMS simptomai, kurie įprastai išnyksta per kelias dienas prasidėjus mėnesinėms, iš dalies gali būti palengvinami. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir streso vengimas gali pagerinti savijautą. Taip pat, priklausomai nuo simptomų sunkumo, gydytojas gali skirti ir atitinkamų vaistų: kontraceptikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar antidepresantų.

Dismenorėja

Spazminis intensyvus skausmas pilvo apačioje, prasidedantis kelias dienas prieš mėnesines ir išnykstantis keletą po, taip pat nuolatinis nestiprus skausmas gali reikšti, kad jums dismenorėja. Spazminiai pilvo skausmai sukeliami į hormonus panašios medžiagos prostaglandinų, kurie atsakingi už gimdos raumenų susitraukimus – jų metu iš gimdos išstumiama gleivinė. Organizme padaugėjus šios medžiagos, stiprėja ir raumens susitraukimai.

Svarbu žinoti, kad stiprus skausmas pilvo apačioje gali būti sukeltas ir tokios ligos kaip endometriozė, dubens uždegiminės ligos ar lytinių organų anomalijos bei infekcijos. Apsilankius pas gydytoją ginekologą jums bus atlikta apžiūra ir, įvertinus simptomus, parinktas tinkamiausias būdas sumažinti dismenorėjos sukeliamus skausmus.

Menoragija

Ypač gausus ir ilgas kraujavimas gydytojų vadinamas menoragija. Nors gausesnis kraujavimas gali pasitaikyti dažnai moteriai, menoragija pasireiškia tokio stiprumo kraujavimu, kad tampa sunku užsiimti įprasta veikla.

Dažniausiai dėl menoragijos kaltinamas hormonų sutrikimas ar pakitusi kiaušidžių veikla, gimdos gerybiniai navikai, nėštumo komplikacijos, taip pat – gimdos ir gimdos kaklelio vėžys. Verta žinoti, kad stiprų kraujavimą gali reikšti ir kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų ar inkstų ligos.

Amenorėja

Amenorėja – tai ne tiesiog nereguliarios mėnesinės, kai jos nepasirodo laiku ar dingsta mėnesiui. Jei menstruacijos neprasideda merginoms iki 15 metų ar moteris nekraujuoja bent tris mėnesius iš eilės, tuomet, greičiausiai, gydytojo kabinete išgirsite būtent šią diagnozę. Amenorėja nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą – ją sukelia ir nėštumas ar menopauzė.

Jei visgi natūralios menstruacijų ciklo sutrikimo priežastys atmetamos, surasti priežasčiai, dėl kurios moteris nustojo kraujuoti, gali prireikti nemažai tyrimų.

Gausios mėnesinės: kada tai normalu, o kada jau reikėtų sunerimti?

Kaip įvertinti, ar tai įprastas kraujavimas, ar jau menoragija? Jeigu kraujuojate ilgiau nei savaitę, pastebite didesnius nei įprasta kraujo krešulius, turite gerokai dažniau negu įprastai keisti naudojamas higienos priemones, ar dėl kraujo netekimo apima nuovargis, dusulys, – reikėtų suskubti pas gydytoją.

Konsultacijos metu jums bus atlikta apžiūra ir paskirti reikalingi tyrimai. Greičiausiai, bus reikalingi bendrieji kraujo tyrimai, gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas (PAP testas), ultragarso tyrimas bei gimdos gleivinės audinio biopsija.

Priežasčių, kodėl pasitaiko gausios mėnesinės, gali būti nemažai: gimdos polipai ir miomos, uždegimai, kraujo krešumą veikiantys vaistai, taip pat vėžiniai susirgimai ir kiti sveikatos sutrikimai. Pagal sukėlėją, bus parinktas ir tinkamiausias problemos sprendimo būdas – menoragija gali būti gydoma ir vaistais, tačiau gali prireikti ir chirurginio gydymo.