Lėtinė, progresuojanti ir atsinaujinanti būklė, reikalaujanti nuolatinio gydymo – manoma, kad endometriozė apsunkina gyvenimą bent 1 iš 10 merginų ir moterų. Vis dėlto, tikėtina, kad realybėje skaičiai yra gerokai didesni. Išvešėjusi gimdos gleivinė gali nesukelti ir jokių simptomų arba pasirodyti tokiais, kurie gali būti lengvai ignoruojami ar net priskiriami kitiems sveikatos sutrikimams.

Kas gi vyksta moters organizme, kai susidaro endometriozės židiniai ir apskritai, endometriozė – kas tai? Endometriozė reiškia į gimdos gleivinę panašaus audinio išvešėjimą už jos ribų. Normaliai funkcionuojančio organizmo atveju į svetimą vietą patekusi gimdos gleivinės ląstelė būtų atpažinta ir sunaikinta, tačiau šiuo atveju susidaro endometriozės židiniai, kurie, kaip ir vidinis gimdos sluoksnis, menstruacijų metu kraujuoja. Iš organizmo nepasišalinęs kraujas sukelia uždegimą, formuojasi sąaugos, cistos.

Ir nors endometriozė ir vėžys nėra tapatu, o endometriozės židiniai – nepiktybiniai, negydoma liga apsunkina ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Pagrindinė komplikacija yra sutrikęs vaisingumas. Būtent endometriozė yra vienas pagrindinių įtariamųjų, jei nepavyksta pastoti ilgiau nei metus. Pavyzdžiui, kiaušintakiuose susiformavusi endometriozinė cista galėtų būti pašalinama laparoskopiniu būdu, o nesant kitų sveikatos problemų, turėtų pavykti pastoti jau po kelių mėnesių.

Kadangi liga organizme gali tūnoti ilgą laiką nepastebėta, profilaktiniai vizitai pas ginekologą čia ypač svarbūs. Jų metu įprastais atvejais atliekama ne tik ginekologo apžiūra, tačiau ir mažojo dubens organų echoskopija, kurios metu būtų pastebėtos ginekologinės ligos. Nejaučiant skausmų, esant normalioms mėnesinėms, apsilankyti pas ginekologą profilaktiškai reikėtų vieną kartą per metus.

Kodėl būtent man? Endometriozės atsiradimo priežastys

Egzistuoja ne viena teorija ir bandymai paaiškinti, kodėl gimdos gleivinė pradeda vešėti už jos ribų, tačiau endometriozė sudėtinga ir paini liga, tad tikslių priežasčių nustatyti vis dar nepavyksta.

• Imuninės sistemos problemos, kai organizmas neatpažįsta už gimdos ribų atsiradusių endometriumo ląstelių ir jų nenaikina.
• Sutrikusi menstruacijų tėkmė – kraujas teka į dubens ertmę, o endometriumo ląstelės, prilipusios prie paviršiaus, ilgainiui virsta į endometriozės židinius, kraujuojančius kiekvienų menstruacijų metu.
• Dėl hormonų ar imuninių faktorių transformavusios pilvaplėvės ląstelės, virtusios į endometriumo ląsteles.
• Endometriumo ląstelių keliavimas kraujagyslėmis į kitas kūno dalis.
• Brendimo metu hormonai estrogenai, embrionines ląsteles pavertę endometriumo ląstelėmis.
• Chirurginė endometriozės operacija, pavyzdžiui, Cezario pjūvis, po kurio endometriumo ląstelės prisitvirtina pjūvio vietoje.

Endometriozė: simptomai ir požymiai

Pirmasis simptomas, į kurį jau reikėtų atkreipti dėmesį – pilvo ar dubens skausmas menstruacijų metu, kuris yra gerokai stipresnis nei įprastai maudžianti pilvo apačia ar trumpalaikiai spazmai. Endometrioze sergančios moterys dažniausiai nurodo susidūrusios su skausmingais lytiniais santykiais, vargina mėnesinių skausmas, taip pat lėtiniai dubens skausmai.

Kiti dažnesni endometriozės požymiai

• Gausios mėnesinės, stipresnis kraujavimas menstruacijų metu ar tarp jų.
• Tirštos, rudos išskyros menstruacijų metu, prieš ar po menstruacijų.
• Pilvo, apatinės nugaros dalies skausmas, dubens spazmai.
• Menstruacijų metu apsunkintas šlapinimasis ar tuštinimasis – ne tik skausmas, bet ir pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar net pykinimas.
• Nepavyksta pastoti.
• Jaučiamas lėtinis nuovargis.

Jei įtariama endometriozė – tyrimai ginekologo kabinete

Kaip nustatoma endometriozė? Endometriozę aptikti galima ginekologinės apžiūros metu, todėl reguliarūs profilaktiniai vizitai pas prižiūrintį ginekologą yra ypač svarbi rūpinimosi savo sveikata dalis. Kai ginekologas žino visą jūsų sveikatos istoriją, gali kur kas lengviau ir greičiau įvertinti pasireiškusius naujus simptomus.

Endometriozė dažnu atveju diagnozuojama atliekant kelis skirtingus tyrimus, kadangi pasitaiko atvejų, kai židinys vieno tyrimo metu tiesiog neužfiksuojamas dėl savo išplitimo vietos.

• Apčiuopa rankomis – patikrinamos pilvo sienelės ir įvertinama, ar už gimdos ribų neatsirado endometriozinė cista, ar nesusiformavo randai.
• Ultragarso tyrimas
• Magnetinio rezonanso tomografija
• Laparoskopija, kurios metu apžiūrimi pilvo organai ir nustatomos tikslios židinių vietos. Tokios procedūros metu, esant poreikiui, gali būti pašalinamas išvešėjusio endometriumo audinys.

Laparoskopijos procedūra dažniausiai yra paskutinė, kurios imasi gydytojas. Nors būtent jos metu galima detaliai apžiūrėti visus pilvo ir dubens organus, pamatomi endometriozės židiniai, gali būti nustatomos ir tikslios stadijos, vis dėlto tai yra invazinė procedūra, kurios metu moteris turi būti užmigdoma.

Endometriozės stadijos

Pagal endometriumo ląstelių išplitimą, gali būti išskiriamos keturios endometriozės stadijos.

Endometriozė 1 stadija: paviršiniai pažeidimai ar nedideli židiniai iki 3 cm dubens ar pilvo audiniuose, kiaušidėse.

Endometriozė 2 stadija: taip pat gana lengva stadija, tačiau pasitaiko ir didesnių negu 3 cm endometriozės židinių pilvaplėvėje, jie susiformavę giliau audinyje.

Endometriozė 3 stadija: židiniai jau nebe tik paviršiniai, bet ir gilūs, jų daug. Kiaušidėse aptinkamos ryškesnės sąaugos, mažos endometriozės cistos.

Endometriozė 4 stadija: pastebimi ir paviršiniai, ir gilumoje esantys židiniai, didesni negu 3 cm. Jie įsitvirtinę ant kiaušintakių, kiaušidžių, matomos storos sąaugos, didelės cistos.

Šios ligos diagnozę apsunkina tai, kad neaiškios ne tik konkrečios endometriozės atsiradimo priežastys, bet ir šios ligos eiga. Vienais atvejais negydoma ji gali ir likti toje pačioje stadijoje visą gyvenimą, kitais – gana greitai pereiti visas keturias stadijas ir stipriai apsunkinti gyvenimą.

Endometriozė: tipai nustatomi pagal pažeistą vietą

Vertinant, kokią pilvo ar dubens sritį endometriozė pažeidžia, išskiriami ir keturi ligos tipai, kurie nustatomi laparoskopijos būdu.

• Paviršinis pilvaplėvės. Endometriumo ląstelės įsitaiso plonoje pilvą dengiančioje membranoje.
• Endometriomos (tamsiu skysčiu užpildytos cistos) aptinkamos kiaušidėse, įvairiose dubens ar pilvo vietose.
• Giliai infiltruojanti organuose dubens ertmėje ar už jos ribų: endometriozė žarnyne, kiaušidėse, šlapimo pūslėje.
• Pilvo sienos.

Galimos endometriozės komplikacijos

Nors dažniausios galimos endometriozės komplikacijos yra sutrikęs vaisingumas, ji sukelia daugybę kitų susijusių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, gali būti apsunkinami ir tokie kasdieniai fiziologiniai poreikiai kaip šlapinimasis ar tuštinimasis. Sudėtingesniais atvejais, kai endometriozės židiniai giliai infiltruojasi į šlapimtakius ar žarnas, laukia sudėtingos operacijos, kurių metu gali būti pašalinama net ir dalis organo.

Svarbu žinoti, kad jei gimdos endometriozė sutrikdė kiaušintakių praeinamumą ir negali įvykti apvaisinimas, tokia situacija dar nereiškia blogiausio. Ar galima pastoti sergant endometrioze? Tikrai taip. Laiku sureagavus ir išsprendus problemą, daugelis moterų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo endometrioze, gali pastoti. Svarbu neatidėlioti, kadangi ilgainiui liga gali progresuoti ir sukelti gretutinius susirgimus.

Endometriozės gydymas yra kompleksinis

Nors gali būti sudėtinga priimti tokią informaciją, reikėtų suprasti ir susitaikyti, kad endometriozė nėra išgydoma, o „vaistai nuo endometriozės“ iš tiesų reiškia simptomų ir komplikacijų valdymą. Būtent į tai reikėtų sutelkti savo dėmesį. Tinkamai kontroliuojant ligą, endometriozė ir nėštumas taip pat suderinama, be to, galima išvengti kitų papildomų sveikatos sutrikimų.

Ginekologinės apžiūros metu, taip pat atlikus reikiamus tyrimus ir nustačius ligą, dažniausiai skiriamas kompleksinis endometriozės gydymas, individualiai pritaikytas kiekvienai moteriai. Turi būti atsižvelgiama ne tik į ligos tipą ar stadiją, bet ir simptomus, amžių bei ateities planus pastoti. Gimdos endometriozė gali būti kontroliuojama įvairiai – nuo skausmą malšinančių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar hormoninių preparatų, iki chirurginio būdo. Būtent laparoskopija leidžia tiksliausiai nustatyti ligos išplitimą, tokios diagnostinės operacijos metu, esant poreikiui, atliekamas ir išvešėjusių audinių pašalinimas.

Atsižvelgiant į bendrą moters sveikatos būklę, endometriozės simptomai ir galimos komplikacijos valdomos parenkant asmeninį gydymo būdą.

• Vaistai nuo skausmo.
• Hormonų terapija ar endometriozės gydymas kontraceptikais gali padėti reguliuoti organizme siaučiančių hormonų balansą, kai kuriais atvejais ir sumažinti skausmus.
• Vaistai, dirbtinai stabdantys menstruacijas.
• Minimaliai invazinė chirurginė procedūra laparoskopija, kurios metu priekinėje pilvo sienoje atliekami kelis nedideli pjūviai ir pašalinamos endometriumo ataugos.
• Histerektomija (gimdos pašalinimas) atliekama retai, kadangi tokiu atveju nebeįmanoma pastoti.

Gydytojams specialistams iš apsilankiusių moterų tenka išgirsti ir kitą gydymo būdą, apie kurį informacijos jos randa internete ar sulaukia patarimų iš artimųjų, pažįstamų – pastojimas ar ilgas žindymas. Nėštumas ir žindymas išties keičia hormonų balansą organizme, tad sumažėjęs estrogenų kiekis pristabdo ir endometriozę, be to, gali ir sunaikinti dalį jau susidariusių židinių. Taip pat estrogenų kiekis organizme sumažėja ir menopauzės metu.

Vis dėlto po gimdymo daliai moterų ši liga progresuoja dar sparčiau, todėl pasikliauti tik tokiu trumpalaikiu „gydymo“ būdu nereikėtų.

Endometriozė: mityba susirgus

Tinkamas maistas sergant endometrioze gali prisidėti prie geresnės savijautos. Kaip ir kiekvienam sveikata besirūpinančiam žmogui, taip ir endometrioze sergančiai moteriai svarbu subalansuota mityba, o papildomai patariama vengti uždegimus sukeliančio ar estrogenų kiekį didinančio maisto.

Daržovės, vaisiai, grūdiniai produktai, ankštiniai augalai, augaliniai baltymai ir sveikieji riebalai, taip pat skaidulos padeda aprūpinti organizmą tinkamam funkcionavimui būtinomis medžiagomis, vitaminais ir antioksidantais. Pirkinių krepšelyje turėtų atsidurti ir avokadai, alyvuogių aliejus, lašiša, riešutai. Ko vengti? Alkoholiniai gėrimai ir kofeinas gali padidinti estrogenų koncentraciją organizme, todėl jų vartojimą reikėtų gerokai apriboti.

Kadangi endometriozė – nuo hormonų priklausoma liga, nereikėtų tikėtis, kad vienokia ar kitokia dieta bei sportas ją išgydys. Tačiau sustiprinti savo bendrą fizinę sveikatą tiek mityba, tiek fiziniu aktyvumu tikrai galima, o tai lems ir pagerėjusį darbingumą, seksualinį gyvenimą bei emocinę savijautą.