Išangės fistulė, mediciniškai vadinama anorektalinė fistulė – sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia dėl tiesiojoje žarnoje atsiradusios infekcijos ar uždegimo. Pagrindinis išangės fistulės požymis – susiformuojanti jungtis, kitaip vadinamas kanalas, tarp išangės vidaus ir išorinės odos aplink išangę. Tai nemaloni, skausminga ir diskomfortą kelianti sveikatos būklė, reikalaujanti neatidėliotino gydymo. Negydoma išangės fistulė gali sukelti įvairias komplikacijas. Išangės fistulei gydyti dažniausiai reikia taikyti chirurginius gydymo metodus.

Kas yra fistulė?

Išangės fistulė yra nenormalus kanalas/anga, keliaujanti per išangę iki išorinės išangės odos. Paprastai kanalas išsivysto viršutinėje išangės dalyje, ten, kuri yra išangės liaukos. Kai dėl infekcijos ar uždegimo liaukos užsikrečia, gali susidaryti fistulė. Išangės fistulė vizualiai atrodo kaip skylė odoje šalia išangės. Iš jos gali išsiskirti pūlingos išskyros ar net kraujas. Fistulių atsiradimą dažniausiai paskatina lėtiniai uždegimai ir infekcijos. 

Išangės fistulė: atsiradimo priežastys

Išangės fistulės atsiradimas įprastai yra siejamas su infekcijomis arba uždegiminiais procesais tiesiosios žarnos srityje. Rizikos veiksniai, kurie dažniausiai paskatina išangės fistulės atsiradimą:

• Anorektalinis pūlinys, kuris paskatina tiesiosios žarnos liaukų infekcijas.
• Uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga;
• Tuberkuliozė, dėl kurios yra pažeidžiama išangė;
• Traumos ir sužalojimai;
• Anksčiau atliktos išangės operacijos.

Be to, dėl tam tikrų priežasčių, kai kurie pacientai susiduria su didesne išangės fistulės atsiradimo tikimybe nei kiti. Išangės fistulė yra sveikatos sutrikimas, kuris dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Todėl vyriškos lyties atstovai yra priskiriami rizikos grupei. Taip pat rizikos grupei galima priskirti žmones, kurie serga uždegiminėmis žarnyno ligomis arba lėtinėmis infekcijomis, plintančiomis lytiniu keliu. Nusilpęs imunitetas taip pat yra vienas iš rizikos faktorių, nes nusilpusį imunitetą turintys žmonės yra linkę į dažnesnes infekcijas. Rizikos grupei yra priskiriami ir tie žmonės, kurie turi genetinį polinkį į uždegiminio pobūdžio ligas. 

Išangės fistulės simptomai

Pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie išangės fistulės atsiradimą:

• Diskomforto pojūčiai, skausmas išangės srityje. Skausmas gali būti stiprus ir pulsuojantis. Dažnai nemalonūs pojūčiai paūmėja atliekant tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, kosėjimo, tuštinimosi ar sėdėjimo.
• Patinimas arba paraudimas išangės vidinėje ar išorinėje dalyje. Šie požymiai įspėja apie aktyvią infekciją poodiniuose audiniuose. 
• Pūlingos išskyros. Per kanalą dažnai teka ir išsiskiria pūliai.
• Kraujo ar išmatų išsiskyrimas. Per kanalą gali ištekėti ir kraujas ar išmatos.
• Nemalonus išskyrų kvapas. Išskyros gali skleisti aitrų, nemalonų kvapą.
• Karščiavimas. Jei infekcija yra rimtesnė, gali pasireikšti karščiavimas. 
• Sudėtingas išmatų sulaikymas. Dėl išangės fistulės, galima susidurti su išmatų nelaikymo problema.

Kaip diagnozuojama fistulė?

Daugeliu atvejų sveikatos priežiūros specialistai išangės fistulės atsiradimą gali nustatyti fizinės apžiūros metu. Visgi, norint nustatyti tikslią kanalo lokaciją, dažniausiai reikia atlikti tam tikrus tyrimus. Tyrimai, kurių gali prireikti išangės fistulės diagnostikai:

• Fistulografija. Tai tyrimas, kurio metu atliekama fistulės rentgeno nuotrauka. Atliekant fistulografiją naudojami specialūs medicininiai skysčiai, kurie padeda nustatyti fistulės lokaciją ir ilgį.
• MRT (magnetinio rezonanso tomografija). Neinvazinis vaizdo testas, kuris leidžia nustatyti tunelio kelią ir jo poveikį aplinkiniams audiniams.
• Anoskopija. Vizualinis tyrimas, kurio metu naudojamas anoskopas, padedantis efektyviau apžiūrėti išangės vidinę dalį. Šis tyrimas padeda nustatyti fistulės gylį, vietą bei išplitimą. 

Pagal poreikį, gali būti atliekami ir kiti tyrimai. Tyrimų poreikis nustatomas individualiai, fizinės apžiūros metu.

Išangės fistulės gydymas: operacija ar natūralūs metodai?

Daugeliui pacientų kyla natūralus klausimas – ar išangės fistulė gali praeiti savaime? Deja, tačiau ne. Negydomos fistulės savaime neužgyja. Šiam sveikatos sutrikimui dažniausiai turi būti taikomi chirurginiai gydymo metodai. Pastebėjus bet kokius fistulės atsiradimo požymius, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus. Ilgainiui, negydoma fistulė gali sukelti įvairias komplikacijas. Dėl šio sveikatos sutrikimo gali pasireikšti nuolat atsinaujinančios infekcijos, fistulių tęstinumas ar net vėžiniai susirgimai. Todėl fistulių gydymas yra būtinas visais atvejais. Pavojaus signalai, kuriuos pastebėjus derėtų nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus:

• Pūlingos išskyros ar kraujas iš išangės;
• Stiprus, pulsuojantis skausmas išangės srityje;
• Patinimai ir paraudimai išangės srityje, kurie neišnyksta savaitę ar ilgiau.

Fistulės operacija

Išangės fistulės gydymas dažniausiai atliekamas chirurginiu būdu. Tik chirurginiais metodais galima visiškai pašalinti fistulę. Be to, chirurginiai gydymo metodai veiksmingai užkerta kelią pakartotinėms infekcijoms. Įprastai pacientams taikomas vienas šių gydymo būdų.

Fistulotomija

Tai pakankamai nesudėtinga ir bene dažniausiai atliekama operacija, pritaikyta lengvesniems klinikiniams atvejams. Operacijos metu, fistulės kanalas yra perpjaunamas ir paliekamas gyti kaip atvira žaizda.

Gydymas Setono siūlu

Jeigu fistulėje yra daug raumeninio audinio, ją perpjauti nėra saugu. Tokiu atveju aplink kanalą yra vyniojamas Setono siūlas. Jis atveria kanalą ir tokiu būdu leidžia išskyroms ištekėti. 

Fistulės užkimšimas kamščiu

Taikant šį gydymo būdą, fistulės kanalas yra užkemšamas biologiškai su žmogaus organizmu suderinama medžiaga. Kamštis skatina audinių regeneraciją ir padeda išvengti pūlių bei infekcijų susidarymo.

Pagal poreikį, gali būti taikomi ir kiti gydymo metodai – LIFT procedūra ar, pavyzdžiui, endoskopinė abliacija. Operacijos pobūdis priklauso nuo fistulės tipo bei jos sudėtingumo.

Sužinokite apie mūsų siūlomus gydymo metodus čia. -> nuoroda

Išangės fistulės prevencija

Nors išangės fistulių atsiradimo visiškai išvengti negalima, tačiau tam tikros prevencinės priemonės padeda sumažinti jų susiformavimo riziką. Priemonės, kurios mažina išangės fistulių atsiradimo tikimybę:

• Skaidulomis praturtinta mityba. Didesnį kiekį skaidulų turintis maistas padeda gerai funkcionuoti virškinimo sistemai ir lengviau išsituštinti. Dėl to sumažėja ir fistulių atsiradimo tikimybė. 
• Tinkama išangės higiena. Po tuštinimosi proceso, išangę visada reikia kruopščiai ir atsakingai išvalyti. Išangė visada turi būti ne tik švari, bet ir sausa.
• Tinkami tuštinimosi įpročiai. Svarbu palaikyti sveikus tuštinimosi įpročius. Reikia vengti pertempimo, per ilgo sėdėjimo tualete.
• Sveikos gyvensenos įpročiai. Kiekvieną dieną svarbu palaikyti bent minimalų fizinį aktyvumą ir gerti daug vandens.