Imuninė sistema yra tarsi apsauginis barjeras, kuris saugo organizmą nuo įvairių ligų, uždegimų bei infekcijų. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusilpęs imunitetas apsauginę funkciją atlieka ne taip efektyviai. Dėl šios priežasties žmogus susiduria su prastesne savijauta bei didesne sveikatos sutrikimų rizika. Nusilpusi imuninė sistema yra vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurio išsivysto įvairiausio pobūdžio ligos. Todėl kiekvienas žmogus turėtų puoselėti ir nuolat stiprini savo imuninę sistemą, nes stiprus imunitetas yra raktas į puikią savijautą ir nepriekaištingą sveikatos būklę.

Imunitetas: kas tai?

Imuninė sistema yra baltųjų kraujo kūnelių, baltymų, antikūnų ir kitų, glaudžiai tarpusavyje susijusių komponentų tinklas. Visos šios dalys sąveikauja kartu ir tokiu būdu apsaugo organizmą nuo mikrobų bei kitų, sveikatai neigiamą įtaką galinčių padaryti, pavojų. Puikiai funkcionuojanti imuninė sistema užkerta kelią įvairioms ligoms. Taip pat ji padeda kūnui greičiau atsistatyti po patirtų traumų. Stiprų imunitetą turintis žmogus efektyviau atsispiria įvairiems virusams bei infekcijoms. Susirgimo atveju, dėl stiprios imuninės sistemos žmogus įprastai susiduria su lengvesniais simptomais, taip pat jis greičiau išgyja. Paprastai tariant, stiprus imunitetas padeda užtikrinti maksimalų organizmo atsparumą. Analogiškai, silpna imuninė sistema įprastai skatina dažnesnius susirgimus, prastesnės savijautos atsiradimą.

Imuniteto nusilpimo priežastys

Dažniausiai imuniteto nusilpimą paskatina netinkami mitybos įpročiai, išbalansuotas gyvenimo ritmas arba psichologiniai veiksniai. Kartais, silpną imuninę sistemą lemia ir genetika. Taip pat imuninės sistemos nusilpimą gali paskatinti antibiotikų ar kitų medikamentų vartojimas. Taigi tikrai negalima įvardinti vienos priežasties, dėl kurios susiduriama su susilpnėjusios imuninės sistemos problema. Kelios iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių:

• Miego stoka. Miego metu, kūnas išskiria tam tikros rūšies baltymus, kurie stiprina imuninę sistemą. Dėl nuolatinio miego stygiaus, imuninė sistema negauna reikiamo baltymų kiekio, todėl organizmas netenka dalies antikūnų, kurie kovoja su mikrobais ir infekcijomis. Tad nuolatinė miego stoka tikrai gali paskatinti imuniteto nusilpimą.
• Nerimastingos mintys akimirksniu sumažina organizmo imuninį atsaką. Nuolat patiriamas stresas imuninei sistemai daro dar didesnę žalą. Stresas mažina limfocitų kiekį ir trukdo imunitetui kovoti su bakterijomis. Todėl nuolatinį stresą bei nerimą patiriantys žmonės dažniau serga gripu, įvairiomis peršalimo ligomis.
• Vitaminų stoka. Įvairūs vitaminai ir mineralai organizmui teikia įvairiapusę naudą. Jeigu organizmas susiduria su jam svarbių vitaminų stygiumi, jis pradeda silpti. Todėl tam tikrų vitaminų deficitas tikrai gali paskatinti imuninės sistemos nusilpimą. Dažniausiai imuninė sistema pradeda silpti tuomet, kai organizmui trūksta vitamino C, D, geležies bei cinko.
• Vaisiais ir daržovėmis nepraturtinta mityba. Vaisiai ir daržovės yra itin vertingas maistas, kuris prisideda prie spartesnės baltųjų kraujo kūnelių gamybos. O baltieji kraujo kūneliai yra būtinybė kovoje su bakterijomis ir infekcijomis. Taigi, vaisiais ir daržovėmis nepraturtinta mityba ilgainiui tikrai gali tapti nusilpusio imuniteto priežastimi.
• Rūkymas. Iš tabako gaminių gaunamas nikotinas silpnina organizmo gebėjimą kovoti su mikrobais. Imuninei sistemai žalą daro ne tik cigaretės, bet ir visi kiti tabako gaminiai, tokie kaip elektroninės cigaretės, kramtomasis tabakas, e-skysčiai ir pan. Tabako gaminių sudėtyje yra cheminių medžiagų, slopinančių imuninės sistemos atsaką. Todėl tiek kasdienis, tiek nereguliarus tabako gaminių vartojimas gali paskatinti imuninės sistemos nusilpimą.
• Per mažas fizinis aktyvumas. Kasdienis fizinis aktyvumas padeda organizmui kovoti su virusų ir bakterijų sukeliamomis ligomis. Fiziniai pratimai užtikrina geresnę kraujo cirkuliaciją. Tai reiškia, jog su mikrobais kovojančios medžiagos greičiau patenka ten, kur joms reikia. Todėl fizinio aktyvumo stygius taip pat gali būti viena iš imuninės sistemos nusilpimo priežasčių.

Nusilpęs imunitetas: simptomai

Pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie imuninės sistemos nusilpimą:

• Pasikartojančios infekcijos. Su infekcijomis gali susidurti ir stiprų imunitetą turintis žmogus. Visgi, jeigu ausų, kvėpavimo takų ar kito tipo infekcijos kartojasi dažniau nei 3 – 4 kartus per metus, tai gali būti pavojaus signalas, įspėjantis apie imuninės sistemos nusilpimą.
• Dažnai kamuojantys peršalimai. Nuo peršalimo ligų, ypač šaltuoju metų sezonu, tikrai nėra apsaugos nei vienas. Jeigu žmogaus imuninė sistema yra pakankamai stipri, įprastai jis atsigauna maždaug per 1 – 2 savaites. Stiprus imunitetas užtikrina ir silpnesnius, mažiau diskomforto keliančius simptomus, todėl žmogus išvengia antibiotikų vartojimo. Jeigu peršalimo ligos kartojasi labai dažnai arba jei simptomams įveikti reikia daugiau laiko, tai reiškia, kad imuninė sistema su virusu kovoja ne taip efektyviai, kaip turėtų. Todėl pasikartojančias ar sunkiai suvaldomas peršalimo ligas taip pat galima laikyti susilpnėjusio imuniteto požymiu.
• Itin lėtai gyjančios žaizdos. Jeigu imuninė sistema yra stipri, nedideli odos įpjovimai ar kito pobūdžio pažeidimai sugyja pakankamai greitai. Puikiai funkcionuojanti imuninė sistema skatina greitesnę odos regeneraciją, todėl žaizda gyja greičiau. Jeigu nedideli odos pažeidimai gyja labai ilgai, tai gali būti nusilpusios imuninės sistemos požymis.
• Dažnai pasireiškianti lūpų pūslelinė. Aplink lūpas besiformuojančios mažos pūslelės yra pakankamai dažnas reiškinys, kurį sukelia vadinamasis herpes virusas. Dažniausiai su šiuo virusu susiduriama dar vaikystėje, o odoje jis išlieka visą gyvenimą. Įprastai, lūpų pūslelinė praeina savaime, per 7 – 10 dienų, taip pat ji nesukelia papildomų simptomų. Jeigu pasireiškus lūpų pūslelinei atsiranda ir kiti sveikatos sutrikimai, tokie kaip peršalimo ligos ar aukšta temperatūra, tai gali įspėti apie imuninės sistemos susilpnėjimą.
• Nuolatinis nuovargio jausmas. Nuolatinis nuovargio jausmas, net ir gerai išsimiegojus, atsiranda tada, kai kūnas pradeda taupyti energiją, kurios reikia imuninės sistemos palaikymui. Todėl nuolatinis išsekimo ir nuovargio jausmas taip pat yra nusilpusios imuninės sistemos simptomas.

Kokie vitaminai imunitetui teikia didžiausią naudą?

Organizmo praturtinimas įvairių vitaminų kompleksu – bene efektyviausias imuninės sistemos stiprinimo būdas. Imuniteto stiprinimo tikslams puikiai pasitarnauja C, D, A bei E grupės vitaminai. Teigiamą poveikį užtikrina ir tam tikri mikroelementai, tokie kaip cinkas ar selenas. Visgi, teigiamą įtaką imuninei sistemai suteikia tik reguliarus ir ilgalaikis vitaminų vartojimas. Daugelis žmonių šiais laikais susiduria su labai įtemptu ir greitu gyvenimo ritmu, todėl dažniausiai savo organizmą vitaminų atsargomis jie praturtina ne taip dažnai, kaip turėtų. Mūsų klinikoje pacientams suteikiama galimybė stiprinti imunitetą vitaminų infuzijomis, kitaip vadinamomis lašelinėmis. Vitaminų infuzijos leidžia labai greitai ir efektyviai organizmą praturtinti reikiamu vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų, kiekiu. Vitaminų lašelinės užtikrina labai gerą rezultatą ir ilgalaikį poveikį. Todėl tai yra veiksmingas ir be galo patogus imuninės sistemos stiprinimo sprendimas, idealiai subalansuotas nuolat skubančiam žmogui, kuris nori sustiprinti savo imunitetą greičiausiu būdu.

Profilaktiniai vizitai pas gydytoją – patikimas būdas imunitetui stiprinti

Imunitetą stiprinti reikia ištisus metus. Visgi, atšalus orams, susiduriama su žymiai didesne virusų, peršalimo ligų ir kitų sveikatos sutrikimų atsiradimo rizika. Šaltajam sezonui būdingoms ligoms reikia ruoštis iš anksto. Todėl savo imuninės sistemos gerove besirūpinantiems žmonėms reikėtų nepamiršti reguliarių vizitų pas sveikatos priežiūros specialistus. Profilaktiniai vizitai pas gydytoją užtikrina nenutraukiamą imuninės sistemos stiprinimo procesą ir sumažina riziką susirgti sezoninėmis ligomis.

Kaip stiprinti imunitetą savarankiškai?

Imuniteto stiprinimo tikslams tikrai pasitarnauja įvairių vitaminų vartojimas bei reguliarūs vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus. Imunitetą galima stiprinti ir visiškai natūraliais, beveik jokių pastangų nereikalaujančiais metodais. Jeigu norite sustiprinti savo imuninę sistemą, rekomenduojame įsidėmėti šias taisykles:

• Sveika ir subalansuota mityba. Vaisiai, daržovės, liesi baltymų šaltiniai ir nesmulkinti grūdai – daug vitaminų bei kitų naudingų medžiagų turintis valgis, kuris tikrai pasitarnauja stipresnės imuninės sistemos labui.
• Optimalaus kūno svorio palaikymas. Nutikimas gali neigiamai paveikti imuninės sistemos funkcionalumą. Todėl visada reikėtų palaikyti optimalų kūno svorį, kitaip tariant, nereikėtų viršyti rekomenduojamo KMI indekso.
• Tinkamas miego režimas. Per mažas miego valandų kiekis užkerta kelią tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui. Todėl miegui reikėtų skirti bent 8 valandas per parą.
• Tabako gaminių ribojimas. Tabako gaminių vartojimas daro neigiamą įtaką tiek imuninei sistemai, tiek visam organizmui. Todėl šio įpročio reikėtų atsisakyti.
• Įtampos ir streso mažinimas. Stresas, nerimas ir įtampa – didelį pavojų imuninei sistemai keliantys priešai. Todėl tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime reikėtų mažinti patiriamo streso lygį. Šiam tikslui galima pasitelkti įvairius, emocinę būklę gerinančius užsiėmimus – meditacijas, trumpas išvykas, pasivaikščiojimus gamtoje, jogą ir pan.