Gimdos vėžys, endometriumo vėžys, gimdos kūno ar gimdos gleivinės vėžys – kurį pavadinimą beišgirstumėte iš savo gydytojo, visa tai reiškia tą patį vėžinį susirgimą. Jo nereikėtų painioti su gimdos kaklelio vėžiu – gimdos kūno vėžys dažniausiai atsiranda gimdos gleivinėje (endometriume), t. y. vidiniame gimdos sienelės sluoksnyje.

Endometriumo vėžys – ar įmanoma nuo jo apsisaugoti?

Gimdos vėžys Lietuvoje ir visame pasaulyje atima daugybę moterų gyvybių. Statistika rodo, kad daugiau nei 90 proc. atvejų endometriumo vėžys yra diagnozuojamas penkiasdešimtmetį perkopusioms moterims, o kasmet vien Europoje netenkame apie 9 tūkst. moterų ir šis skaičius vis auga.

Svarbiausia žinoti, kad didelės dalies šių mirčių buvo galima labai paprastai išvengti – tiesiog laiku nuvykus pasitikrinti pas ginekologą.

Gimdos kūno (endometriumo) vėžys: rizikos faktoriai

Mokslininkai išskiria keletą rizikos faktorių, tačiau jų manymu, didžiausia atsakomybė krenta estrogenams ir nutukimui.

Svarbiausi rizikos veiksniai

• Nutukimas, mažas fizinis aktyvumas. Pasiekus didesnį negu 25 KMI, rizika padidėja net du kartus, o 30 KMI reiškia, kad moteris turi net keturis kartus didesnę riziką susirgti endometriumo vėžiu.
• Amžius. Susirgusiųjų amžiaus vidurkis – apie šešiasdešimt metų, todėl profilaktinės patikros pas gydytoją ginekologą sulaukus 50 m. yra ypač svarbios.
• Hormonai estrogenai. Jei menstruacijos mergaitei prasideda anksčiau ar menopauzė atkeliauja vėliau nei turėtų, moters organizme estrogenai veikia ilgesnį laiką, tad gali pridaryti ir žalos.
• Kiti rizikos faktoriai – aukštas cukraus kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, taip pat pastebima, kad didesnė rizika yra toms moterims, kurios nėra gimdžiusios.

Gimdos gleivinės vėžys: simptomai

Gali būti išskiriami du pagrindiniai simptomai.

Išskyros su krauju. Pakitusios, su kraujo priemaišomis gausios išskyros yra vienas svarbiausių simptomų, leidžiančių anksti aptikti šį vėžį. Tai ypač dažnas simptomas, kuris pasirodo net 95 proc. visų susirgimų.

Kraujavimas menopauzės metu. Šis simptomas – labai aiškus signalas, kad būtina skubėti pas gydytoją. Deja, pasitaiko atvejų, kai moterys šį simptomą palaiko tiesiog vėl prasidėjusiomis menstruacijomis ir neskuba kreiptis į gydytoją.

Gimdos vėžys turėtų būti diagnozuojamas ankstyvose stadijose

Pasirodžiusios išskyros su krauju ar kraujavimas menopauzės metu gali reikšti, kad reikės atlikti ne vieną tyrimą: gimdos echoskopiją, kraujo tyrimus ar net krūtinės ląstos rentgeną, kad būtų įsitikinta, jog vėžys neišplito į kitus organus. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas, gimdos biopsija, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas – visa tai padės gydytojui pateikti tiksliausią diagnozę.

Gimdos biopsija – kaip ji atliekama?
Gimdos biopsijos bijoti nereikia, nors tai ir nėra pati maloniausia procedūra. Histeroskopas per makštį įstumiamas į gimdą ir ji apžiūrima iš vidaus, taip pat paimamas gleivinės gabalėlis ištyrimui. Procedūra atliekama taikant bendrąją ar vietinę nejautrą. Normalu, jei keletą dienų po procedūros gali pasirodyti išskyros su krauju ar jaučiamas maudimas pilvo apačioje.

Endometriumo vėžys dažniausiai gydomas šalinant gimdą

Laikus kreipusis pas gydytoją ir vėžį aptikus ankstyvose stadijose, ligai gydyti gali būti sėkmingai taikoma histerektomija.

Gimdos šalinimo operacija – ar tikrai jos pakanka?
Ištyrus visą operacinę medžiagą, galima tiksliai nustatyti, kiek vėžys buvo išplitęs. Taip galima įvertinti, ar reikėtų papildomai taikyti radioterapiją, chemoterapiją.

Kokie gydymo būdai dar taikomi?
Radioterapinis gydymas gali būti taikomas, jei išlieka bent minimali rizika, kad liga gali atsinaujinti, taip pat kai apskritai negalima atlikti operacijos. Gali būti rekomenduojamas ir chemoterapinis gydymas, kuris atliekamas tada, kai gimdos gleivinės vėžys jau yra išplitęs už jos ribų.