Divertikulai – gleivinės išvaržos – dažniausiai susidaro riestinėje storosios žarnos dalyje, silpniausiose sienelės vietose. Kodėl tokie dariniai apskritai atsiranda organizme? Manoma, kad riziką atsirasti divertikulams didina nesubalansuota mityba, ypač didelis dėmesys tenka skaidulų kiekiui maiste. Nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas taip pat gali padidinti riziką prasidėti divertikuliozei – storiosios žarnos ligai. Mityba sergant divertikulioze yra ypač reikšminga.

Naudinga žinoti, kad storosios žarnos divertikuliozė ir divertikulas ar divertikulitas nereiškia to paties. Divertikulas – tiesiog darinys, anatominis pokytis organizme, tuo tarpu divertikuliozė reiškia ligą, kuri atsirado dėl žarnos sienelėje susidariusių divertikulų. Storosios žarnos divertikulitas – viena dažniausių divertikuliozės komplikacijų, pasireiškianti divertikulų uždegimu.

Storosios žarnos divertikuliozė

Liga, dažniausiai aptinkama atsitiktinai kolonoskopijų metu, gali organizme tūnoti ir nesukeldama jokių simptomų. Manoma, kad net 70–80 proc. divertikuliozės atvejų būna besimptomiai. Jei prasidėjo pilvo skausmai kairėje apatinėje dalyje ar virš gaktikaulio, skausmas stiprėja pavalgius, taip pat sutriko tuštinimasis ir jaučiamas pilvo pūtimas, praeinantis išėjus dujoms ar pasituštinus, galima įtarti, kad tai divertikuliozės simptomai, o jums – storosios žarnos divertikuliozė.

Apsilankę pas gydytoją ir atlikę reikiamus tyrimus, iš gydytojo galite išgirsti diagnozę „nekomplikuota divertikulinė storosios žarnos liga“. Tai reiškia, kad šiuo metu nėra uždegimo požymių. Jei gydytojas diagnozuos, kad divertikulinė liga jau komplikuota, reiškia, kad organizme yra aktyvus uždegimas ar ūminės, lėtinės komplikacijos.

Dažniausia komplikacija – storosios žarnos divertikulitas

Nekomplikuoti storojoje žarnoje susidarę divertikulai – nepavojingi. Jie nesukelia simptomų, tad dažnu atveju pacientai nė nežino juos turintys. Tačiau jei jau prasidėjo divertikulų uždegimas – o tai yra viena dažniausių komplikacijų – laukia nemalonūs sveikatos sutrikimai.

Jei storosios žarnos divertikulitas tik lengvos formos, galima tikėtis pilvo skausmų ir apsunkinto virškinimo – vidurių užkietėjimo ar atvirkščiai, viduriavimo. Sunkesniais atvejais prasideda karščiavimas, jaučiamas silpnumas, prakaituojama, vargina pykinimas ar vėmimas. Laiku nesikreipus į gydytoją gastroenterologą ar koloproktologą, gali laukti dideli nemalonumai – ligai progresuojant, gali prasidėti pilvaplėvės uždegimas, žarnų obstrukcija, atsirasti fistulės ar abscesas pilvo ertmėje.

Storosios žarnos divertikuliozės gydymas

Storosios žarnos divertikuliozė diagnozuojama ne tik apžiūros metu įvertinus paciento jaučiamus simptomus, bet ir atlikus irigoskopiją. Į žarnyną suleidus specialios medžiagos ir atlikus rentgeno tyrimą, galima įvertinti žarnyne atsiradusius pakitimus.

Jei storojoje žarnoje įsitaisę divertikulai nesukelia jokių simptomų, gali būti, kad gydytojas rekomenduos patį paprasčiausią ir lengviausią sprendimą – būtina divertikuliozės dieta, tad divertikuliozės gydymas iš tiesų reikš pasirūpinimą savo mityba. Jei jums divertikuliozė – ką valgyti? Vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, gerti daugiau skysčių. Taip pat, priklausomai nuo ligos sudėtingumo, gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai, antibiotikai.

Jei visgi storosios žarnos divertikuliozė komplikavosi ir gydytojas diagnozuoja žarnų obstrukciją, fistules, abscesą ar peritonitą, tikėtina, kad laukia chirurginis storosios žarnos divertikuliozės gydymas, kurio metu pašalinama dalis žarnyno. Tokia rekomendacija gali pasitaikyti, jei divertikulito diagnozę esate girdėję daugiau negu du kartus, taip pat, jaunesniems negu 40 metų ar sutrikusios imuninės sistemos asmenims toks gydymas gali būti patariamas dėl didelės ligos pasikartojimų rizikos.