Įtampa ir stresas – tai, kas šiais laikais vargina neretą 20–50 m. amžiaus žmogų. Maža to, šie nemalonūs gyvenimo palydovai būna atsakingi ir už kitus sveikatos negalavimus. Dirgliosios žarnos sindromas – vienas iš jų.

Kas yra dirgliosios žarnos sindromas?

Dirgliosios žarnos sindromas, sutrumpintai vadinamas DŽS, niekaip nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis, nors iš pirmo žvilgsnio simptomai gali suklaidinti. Pilvo skausmas, pūtimas, sutrikęs tuštinimasis – pagrindiniai negalavimai, kuriuos sukelia dirgliosios žarnos sindromas. Jei tokie simptomai kartojasi nuolat, ir tęsiasi bent tris mėnesius, mažiausiai tris dienas per mėnesį, tikėtina, kad turite šį lėtinį žarnyno veiklos sutrikimą.

Nors ligos priežasčių mokslininkams iki šiol nepavyksta iki galo išsiaiškinti, manoma, kad įtakos ligos pradžiai ir progresavimui turi psichologinės problemos. Įtampa, stresas, diskomfortas, patirtos psichologinės traumos ar depresija sutrikdo nervų sistemą, o tai lemia pakitusią virškinamojo trakto veiklą.

Pastebėta, kad įtakos gali turėti ir mityba. Jei ji nesubalansuota, nėra tvarkingo valgymo režimo, laikomasi drastiškų dietų ar nevengiama cheminių priedų kupino maisto, tai gali paskatinti atsirasti ir kitus sveikatos sutrikimus – ne tik dirgliosios žarnos sindromą.

Dirgliosios žarnas sindromas dažniau kamuoja jaunimą

Kokia tikimybė, kad jums atsiras dirgliosios žarnos sindromas? Šis sindromas būdingas gana jauniems žmonėms, manoma, kad moteris jis kamuoja dažniau dėl moteriškų hormonų veiklos. Be to, polinkis sirgti yra ir paveldimas genetiškai.

Veiksniai, galimai prisidedantys prie dirgliosios žarnos sindromo atsiradimo.

• Sutrikusi nervų sistema. Kai signalas tarp smegenų ir žarnyno susilpnėja, organizmas kitaip reaguoja į virškinimo veiklą, todėl gali pradėti skaudėti pilvą, prasideda dažnas tuštinimasis.
• Raumenų sutrikimai žarnyne arba žarnyno motorika. Pakitę raumenų susitraukimai – sustiprėję ar susilpnėję – apsunkina maisto kelionę virškinamuoju traktu. Jei raumenų susitraukimai stipresni – gali skaudėti, pradėti pūsti vidurius, prasidėti dažnas viduriavimas. Jei susitraukimai susilpnėja, viduriai užkietėja, erzina nepilno pasituštinimo jausmas.
• Infekcija. Po sunkesnio gastroenterito atvejo gali prasidėti ir dirgliosios žarnos sindromas.
• Žarnyno uždegimas. Tyrimai rodo, kad sindromu sergančių žmonių žarnyno sienelėse randamas padidėjęs limfocitų ir uždegimą skatinančių ląstelių kiekis.
• Vaistai sukelia žarnyno floros pakitimus, gali dirginti gleivinę ir sukelti kitus pakitimus, todėl gali pasirodyti ir pirmieji DŽS simptomai.
• Mitybos sutrikimai. Maisto netoleravimai (laktozė, gliutenas ir kt.), alergijos taip pat gali prisidėti prie simptomų pasunkėjimo.

Dirgliosios žarnos sindromas: simptomai

Gera žinia ta, kad neretai dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali būti sukontroliuoti savarankiškai: pakoregavus savo mitybos įpročius ir sumažinus streso lygį. Jei simptomai sunkesni, būtina kreiptis į gydytoją detalesniam ištyrimui ir gydymo plano sudarymui.

Kada kreiptis į gydytoją? Jei pastaruosius tris mėnesius bent tris kartus per mėnesį vis kamavo pilvo skausmas ir sutrikęs tuštinimasis, taip pat galėjote jausti pilvo pūtimą, skausmą tuštinantis. Pas gydytoją atvykę pacientai dažniausiai pamini nuolat jaustą diskomfortą virškinamajame trakte.

Svarbu žinoti, kad jei pastebėjote kraujavimą iš išeinamosios angos, pilvo skausmas kankina naktį, prasidėjo karščiavimas ar net krenta svoris, į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant!

Pagrindiniai dirgliosios žarnos sindromo simptomai

• Susidarančios dujos, rodosi, kad išsipūtęs pilvas
• Spazminiai pilvo skausmai – pilvo skausmas gali būti aštrus, maudžiantis, pasituštinus sumažėja
• Sutrikęs, dažnas tuštinimasis
• Pakitusios išmatos
• Nepilno pasituštinimo jausmas

Sunkesni dirgliosios žarnos sindromo simptomai

• Viduriavimas naktį
• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos
• Krentantis svoris
• Vėmimas
• Po pasituštinimo ar dujų išsiskyrimo nepraeinantis žarnyno skausmas

Lėtinis viduriavimas

Dirgliosios žarnos sindromas su viduriavimu ir funkcinis viduriavimas – vienos dažniausių lėtinio viduriavimo priežasčių. Būdingas pilvo skausmas, kuris pasituštinus gali tiek palengvėti, tiek pasunkėti, taip pat – skystos išmatos ar dažnas tuštinimasis kelis kartus iš eilės. Dažniausiai kamuoja pirmoje dienos pusėje arba iškart po valgymo.

Kaip diagnozuojamas dirgliosios žarnos sindromas?

Pastebėjus dirgliosios žarnos sindromo simptomus, kurie apsunkina gyvenimą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba iškart – pas gydytoją gastroenterologą. Specialistai rekomenduoja vos užsiregistravus vizitui, pradėti jam ruoštis: pabandykite įvertinti ir pasižymėti, kokiu metu, kokiose situacijose pasireiškia simptomai, į kokius maisto produktus stipriau reaguoja virškinamasis traktas.

Deja, bet specialaus ir konkretaus vieno tyrimo, galinčio patvirtinti dirgliosios žarnos sindromo diagnozę, nėra, tad labai svarbus paciento įsitraukimas ir savo būklės stebėjimas, padedantis gydytojui susidaryti išsamesnį vaizdą apie paciento būklę. Kartu, taikomi keli metodai, leidžiantys nustatyti DŽS diagnozę ir sindromo tipą.

• Romos kriterijai: diskomfortas ir pilvo skausmas trunka bent tris mėnesius, vidutiniškai bent vieną kartą per savaitę. Būtina sąlyga – jie susiję su bent dviem veiksniais: pasikeitęs tuštinimosi dažnis, pakitusi išmatų konsistencija, skausmas, diskomfortas tuštinantis.
• Dirgliosios žarnos sindromo tipas – galimi trys tipai. Priklausomai nuo to, kuris simptomas yra vyraujantis, nustatomas vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu.
• Kalprotektino tyrimas, laktoferino tyrimas arba bendrai – išmatų tyrimai. Kai pasireiškia tokie simptomai, kaip vandeningas ar su krauju viduriavimas, spazminiai pilvo skausmai su galimu karščiavimu, kalprotektinas ištiriamas siekiant nustatyti uždegimą organizme.

DŽS komplikacijos

Negydomas dirgliosios žarnos sindromas, kaip ir visi kiti sveikatos negalavimai, progresuoja ir ilgainiui randasi ne tik skausmingos ir sunkios, bet apskritai gyvenimo kokybę stipriai suprastinančios DŽS komplikacijos.

• Hemorojaus atsiradimas, kurį sukelia dažnas viduriavimas ar lėtinis vidurių užkietėjimas.
• Psichologinės problemos, nerimas ir depresija.

Dirgliosios žarnos sindromas: gydymas

Kokie vaistai nuo dirgliosios žarnos sindromo? Svarbu suprasti, kad nepavykus nustatyti tikslių ir aiškių sindromą sukėlusių priežasčių, ne visada gydytojo rekomenduotas simptomų malšinimo būdas bus medikamentinis. Dirgliosios žarnos sindromo gydymas turi būti parinktas individualiai, kiekvienam pacientui pritaikant asmeniškai ne tik pagal jo simptomus, bet ir gyvenimo būdą. Dažnu atveju pasitaiko ir gretutinių sveikatos sutrikimų, todėl būtina apsilankyti ir pas kitus sveikatos specialistus, bei į sindromo gydymą pažiūrėti plačiau. „InnMed“ klinikoje dirba įvairiausių sričių specialistų, todėl bendradarbiavimas ieškant pacientui geriausio sprendimo – įprasta klinikos gydytojų kasdienybė.

Žarnų spazmus atpalaiduojantys vaistai – vienas dažnesnių gydytojo siūlomų sprendimų, leidžiančių pašalinti nemalonius simptomus. Pavyzdžiui, savijautą pagerinti gali padėti vaistai nuo pilvo pūtimo.

Gerosios bakterijos ir probiotikai: žarnyne esančios gerosios bakterijos padeda apsaugoti žarnų sieneles ir virškinti maistą, o sutrikusi bakterijų pusiausvyra gali lemti ir DŽS simptomus – viduriavimą.

Nervų sistemą balansuojantys vaistai – kadangi virškinamojo trakto veikla sutrinka dėl centrinės nervų sistemos veiklos, gali būti skiriami ją veikiantys vaistai.

Subalansuota mityba ir streso mažinimas. Atkreipus dėmesį į šiuos aspektus, dažnai galima sukontroliuoti lengvus DŽS simptomus.

• Papildykite savo mitybos racioną maistu, turinčiu skaidulų.
• Kurį laiką save stebėjus, galima suprasti, kurie produktai sustiprina simptomus – venkite jų, jei įmanoma.
• Per dieną išgerkite 1,5–2 litrus vandens.
• Padidinkite savo fizinį aktyvumą.
• Išsimiegokite – virškinimo sistema veiks sklandžiau. Pavargusio ir stresinėse situacijose nuolat būnančio žmogaus jautrumo slenkstis labai mažas, todėl organizmas stipriai reaguoja į bet kokius aplinkos veiksnius.

Dirgliosios žarnos sindromas: mityba

Nors bloga mityba dirgliosios žarnos sindromo nesukelia, ji gali paspartinti nemalonių simptomų atsiradimą ar juos sustiprinti. Tuo pačiu ir atvirkščiai – dirgliosios žarnos sindromas gali būti suvaldomas tinkama mityba. Dalinamės pagrindinėms rekomendacijomis, kurios, kartu atsižvelgus ir į kiekvieno žmogaus organizmo poreikius ir reakcijas, gali padėti sumažinti ar panaikinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.

Ko reikėtų vengti?

• Riebaus maisto
• Gazuotų, daug kofeino turinčių gėrimų
• Alkoholio
• Maisto, kuriame gausu cheminių priedų
• Pilvo pūtimą skatinančių produktų: pupelių, žirnių, kopūstų
• Glitimo turinčių produktų: kviečių, miežių, rugių
• Bet kokio kito maisto, jei pastebėjote, kad jis sustiprina simptomus

Kuo papildyti mitybą?

• Skaidulinėmis medžiagomis (tačiau saikingai, kad nebūtų sukeltas pilvo skausmas!), esančiomis vaisiuose, daržovėse, viso grūdo kruopose
• Išbandyti mažai angliavandenių turinčią dietą