Varginantis šlapimo nelaikymas – nebūtinai paprasčiausias šlapimo pūslės uždegimas. Rodos, iš niekur atsirandantis staigus noras šlapintis, kurio nepavyksta sulaikyti, gali būti dirgliosios šlapimo pūslės sindromas, dar vadinamas hiperaktyvia šlapimo pūsle. Įprastu atveju, noras šlapintis kyla tada, kai šlapimo pūslė prisipildo ir jos tūris pasiekia beveik 300 kubinių centimetrų. Kuriam laikui sulaikyti tokį norą neturėtų būti sudėtinga, tačiau sergant, dėl atsiradusios šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcijos, nesuvaldomas noras šlapintis ar pilnos pūslės jausmas prasideda nepriklausomai nuo to, kiek prisipildžiusi šlapimo pūslė.

Šis sveikatos sutrikimas gerokai dažniau kamuoja moteris, tačiau tiek hiperaktyvi šlapimo pūslė, tiek šlapimo pūslės uždegimas vyrams taip pat pasitaiko. Ir nors sveikatai didelio pavojaus šis sindromas nekelia, gyvenimo kokybė nukenčia gana stipriai. Dėl baimės ir suvaržymų lankytis viešose vietose žmonės pradeda linkti į socialinę izoliaciją, gali pasirodyti ir depresijos simptomai, todėl gydyti šią būklę yra būtina.

Nuolatinis pilnos pūslės jausmas – ko galima tikėtis?

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas gali pasitaikyti dėl šlapimo takų infekcijų, ginekologinių susirgimų, taip pat – stuburo neurologinių problemų ar išeinamosios angos susirgimų, prostatos hiperplazijos bei kitų susirgimų.

Kai šlapimo pūslės raumuo pasidaro dirglus dėl šlapimo pūslės pažeidimų, dažniausiai viskas prasideda nuo paprasto šlapimo pūslės uždegimo – cistito. Laiku nesikreipus į gydytojus ar nebaigus suplanuoto gydymo kurso, cistitas pasidaro lėtinis ir ilgainiui pažeidžia šlapimo pūslės gleivinės sienelėje esančius nervus. Nervai nuolat dirginami, pūslė įsitempia ir negali atsipalaiduoti bei išsiplėsti, tad vargina nuolatinis pilnos pūslės jausmas.

Svarbu žinoti, kad ignoruojant šią būklę, galimos ir kitos komplikacijos: šlapimo takų infekcijos dėl sutrikusio pilno pasišlapinimo, odos infekcijos dubens srityje, taip pat – išsivysčiusios psichologinės problemos. Nors šis susirgimas dažnesnis moterims, vyrai į pirmuosius simptomus taip pat neturėtų numoti ranka, kadangi komplikacijos galimos ir jiems – kilęs šlapimo takų uždegimas vyrams ar kitos ligos gali gerokai apsunkinti sveikatos būklę.

Dirgli šlapimo pūslė: simptomai

Nuvykę pas gydytoją konsultacijai, greičiausiai pirmiausia išgirsite klausimą apie šlapimo nesulaikymo pobūdį. Ar šlapinatės čiaudėdami, sukosėję, greitai žingsniuodami, ar noras šlapintis užklumpa netikėtai ir jo nepavyksta suvaldyti? O galbūt jums padidėjęs šlapimo išsiskyrimas (poliurija) ir tiesiog norite dažnai šlapintis?

Dirglioji šlapimo pūslė dažniausiai pasireiškia šiais simptomais – vargina dažnas, neatidėliotinas noras šlapintis, pilnos pūslės jausmas, tačiau pasišlapinti pavyksta tik labai nedaug, skausmas dažniausiai nejaučiamas.

Kaip diagnozuojama dirglioji šlapimo pūslė

Dirglioji šlapimo pūslė diagnozuojama keliais etapais – prireikia ne tik nuodugnių tyrimų, bet ir paties paciento įsitraukimo, savistabos. 

Echoskopiniai tyrimai skiriami tam, kad būtų galima įvertinti, ar pavyksta pilnai pasišlapinti, taip pat – kokia yra inkstų būklė. Gydytojas gali rekomenduoti ir urodinaminius tyrimus, kurie leidžia nustatyti detruzoriaus (tuštinamojo šlapimo pūslės raumens) susitraukimus ir šlapimo pūslės talpą. Šis tyrimas – tai šlapimo pūslės kateteris vyrams ir moterims. Procedūros metu į šlapimo pūslę įkišamas kateteris ir į pūslę leidžiamas vanduo. Procedūra nėra sudėtinga, specialus pasiruošimas nereikalingas, o po jos nereikia laikytis jokių veiklos apribojimų.

Dar viena svarbi diagnostikos dalis – šlapinimosi dienoraštis, padedantis gydytojui susidaryti aiškesnį vaizdą apie simptomus ir problemos mastą. 2–3 paras reikia stebėti ir užrašyti savo išgeriamų skysčių kiekį, šlapinimosi kiekį bei dažnį, taip pat – situacijas, kuriose pasireiškia nevaldomas noras šlapintis.

Kuo gydoma dirgli šlapimo pūslė

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas gydomas ne tik vaistais, pirmiausia būtina pakeisti savo gyvenimo būdą, subalansuoti mitybą, aktyviau leisti laiką.

Nuo ko pradėti?

• Didinkite fizinį krūvį dienos metu
• Dubens raumenis stiprinkite atlikdami Kėgelio pratimus
• Mityboje venkite kofeino, taninų, arba paprasčiau – kavos, aštraus bei sūraus maisto
• Pilnai, pagal gydytojo rekomendacijas gydykitės gretutines ligas, pavyzdžiui, cistitą

Kitas žingsnis, jei jo visgi prireikia – medikamentai. Dirgli šlapimo pūslė vaistais taip pat gali būti kontroliuojama. Jie blokuoja šlapimo pūslės nervines galūnes, taip leisdami šlapimo pūslei prikaupti daugiau šlapimo. Sudėtingais atvejais gali būti rekomenduojamas ir operacinis dirglios šlapimo pūslės gydymas, kurio metu pakeliama šlapimo kanalo pradinė padėtis, kad šlapimą pavyktų sulaikyti ir nebevargintų nevaldomas šlapinimasis nedideliais kiekiais.