Dermatitas – sąvoka, kuri apibūdina odos uždegimą. Pagrindinis dermatito požymis – išsausėjusi, elastingumą praradusi oda. Taip pat dermatitas gali sukelti odos patinimą bei jos dirginimo pojūtį. Dermatitas gali būti kelių skirtingų rūšių, nuo kurių ir priklauso šios ligos sudėtingumas bei simptomų pobūdis.

Kas yra dermatitas?

Dermatitas yra bendrinis terminas, naudojamas apibūdinti įvairaus sudėtingumo odos uždegimus. Jį gali sukelti tiek vidiniai, tiek išoriniai dirgikliai. Apie išsivysčiusį dermatitą dažniausiai įspėja išsausėjusios, paraudusios ir niežtinčios odos simptomai. Nors dermatitas žmogaus sveikatai nekelia didelės žalos, tačiau jis gali paskatinti itin nemalonių pojūčių atsiradimą, pavyzdžiui, skausmą ar degančios odos jausmą.

Dermatito rūšys

Dermatitu vadinamos visos uždegiminės odos ligos. Todėl jis gali būti skirtingų rūšių. Su vienomis dermatito formomis susiduriama dažniau, o su kitomis – rečiau. Trumpai aptarkime labiausiai papiltusias dermatito rūšis.

Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas pasireiškia tada, kai oda turi tiesioginį sąlytį su medžiagomis, kurioms ji yra jautri. Tokiu atveju bėrimas dažniausiai atsiranda tik toje odos dalyje, kuri turėjo kontaktą su dirgikliu. Tokią dermatito formą gali sukelti kvepalai, asmeninės priežiūros priemonės, ar, sakykim, žiedadulkės. Pagrindiniai tokio dermatito požymiai – odos bėrimas ir niežėjimas, tačiau kartais jis gali sukelti ir deginimo pojūtį ar net pūsles.

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas, kitaip vadinama egzema, dažniausiai atsiranda dėl genetinių priežasčių. Ši dermatito forma įprastai pasireiškia kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje, tačiau kartais su ja susiduria ir suaugę žmonės. Pagrindiniai simptomai, būdingi šios rūšies dermatitui – niežulys, sausa ir įtrūkusi oda.

Galvos seborėjinis dermatitas

Seborėjinis dermatitas dažniausiai pažeidžia galvos srityje esančią odą. Kartais tokia dermatito forma pasireiškia ir veido, nugaros bei krūtinės srityse. Apie šią dermatito formą dažniausiai įspėja galvos odos pleiskanojimas. Taip pat šio tipo dermatitu sergantis žmogus gali susidurti su odos paraudimu ar geltonomis, žvynuotomis dėmėmis. Beje, ši dermatito forma neretai pasireiškia ir kūdikiams.

Dishidrotinis dermatitas

Dishidrotinis dermatitas yra pakankamai dažnai pasireiškianti dermatito forma, sukelianti pūsles ir odos niežėjimą. Dažniausiai šio tipo uždegimas susiformuoja ant rankų arba pėdų. Dishidrotiniu dermatitu sergantis žmogus kartais susiduria ir su pasikartojančiais uždegiminiais procesais, dėl kurių oda pradeda randėti.

Dermatitas: priežastys

Su uždegiminėmis odos ligomis galima susidurti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Dermatitą gali sukelti genetiniai veiksniai, išoriniai dirgikliai, alergijos, miego sutrikimai ir pan.  Dermatitas gali būti skirtingų rūšių, todėl priežasčių, kodėl atsiranda toks sveikatos sutrikimas, yra labai daug. Aptarkime pagrindines priežastis, kurios daro didžiausią įtaką vienos ar kitos rūšies dermatito atsiradimui.

Seborėjinis dermatitas

Dažniausiai seborėjinis dermatitas atsiranda dėl odoje esančių riebalų pertekliaus arba imuninės sistemos problemų. Kartais ši dermatito forma pasireiškia ir dėl genetinių priežasčių. Su didesne seborėjinio dermatito atsiradimo rizika taip pat susiduria daug streso patiriantys, nuolatinę įtampą bei nuovargį jaučiantys žmonės. Šio tipo dermatito atsiradimui įtaką gali daryti ir sezonų kaita. Pastebima, kad šia dermatito forma dažniausiai sergama pavasarį arba žiemą.

Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas atsiranda dėl tiesioginio odos kontakto su medžiagomis, kurios ją dirgina, sukelia alerginę reakciją. Tokią dermatito formą gali sukelti tūkstančiai skirtingų alergenų bei dirgiklių, nuo kosmetinių priemonių iki natūralioje aplinkoje esančių medžiagų.

Stazinis dermatitas

Šio tipo dermatitas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie susiduria su kraujotakos sutrikimais. Papildomi stazinio dermatito rizikos veiksniai – aukštas kraujospūdis, venų varikozė, nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas.

Dermatito atsiradimo priežastys gali būti įvairios. Norint nustatyti šios ligos atsiradimo priežastis, svarbiausia išsiaiškinti, kokia yra dermatito rūšis. Retai, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai dermatito atsiradimo priežasčių nustatymas nėra įmanomas.

Dermatitas: simptomai

Dermatito simptomai priklauso nuo jo tipo. Dažniausiai pasireiškiantys:

• Niežulys;
• Bėrimas;
• Išsausėjusi, įtrūkusi oda;
• Odos deginimo, dilgčiojimo pojūtis;
• Odos paraudimas;
• Ant odos susiformavusios pūslės;
• Odos patinimas.

Dermatitas: gydymas

Dermatito gydymo metodas priklauso nuo odos uždegimo rūšies bei jo sudėtingumo. Su lengva dermatito forma efektyviai kovoja sausai odai subalansuotos, drėkinimo funkciją atliekančios odos priežiūros priemonės, losjonai, kremai ir pan. Susiduriant su sudėtingesne dermatito forma, pacientui gali būti skiriami uždegimą malšinantys vaistai, antibiotikai ar, sakykim, hormoninis tepalas nuo dermatito. Tam tikrų rūšių dermatitas gydomas fototerapijos arba krioterapijos procedūromis. Dažniausiai dermatito gydymui yra reikalingi kompleksiniai gydymo metodai. Gydytojo paskirtomis priemonėmis malšinami jau pasireiškę dermatito simptomai, tačiau su šia liga turi kovoti ir pats pacientas, tam, kad būtų galima išvengti pasikartojančių uždegiminių procesų. Dermatitu sergantis žmogus odos priežiūrai turi skirti ypatingą dėmesį. Taip pat jis turi naudoti kruopščiai atrinktas, dirginamojo efekto nesukeliančias higienos ir kosmetines priemones. Su pasikartojančiais uždegiminiais procesais susiduriantis pacientas turi pakoreguoti ir mitybos įpročius, nes kartais dermatito sukėlėjai gali būti ir tam tikri maisto produktai. Nors dermatitas nėra labai pavojingas sveikatos sutrikimas, tačiau su juo kovoti tikrai reikia, nes jis padidina įvairių infekcijų atsiradimo riziką, o plintančios infekcijos gali būti pavojingos gyvybei.