Bakterinė vaginozė – pakankamai dažnai pasireiškianti makšties infekcija, kurią sukelia makštyje esančių bakterijų disbalansas. Dėl panašių simptomų, bakterinė vaginozė neretai tapatinama su kandidoze, kitaip vadinama pienlige. Visgi, tai nėra tas pats. Pagrindinis pienligės sukėlėjas yra grybelis, o bakterinė vaginozė išsivysto tada, kai makštyje pradeda dominuoti ne gerosios bakterijos (lactobacillus), o kitos bakterijų rūšys. Bakterinė vaginozė gali pasireikšti įvairiomis formomis. Kartais šios ligos simptomai yra visiškai nepastebimi, nekeliantys jokio diskomforto. Tačiau bakterinė vaginozė gali būti ir ūminis sveikatos sutrikimas, kuriam būdingi labai nemalonūs simptomai. Pastebėjus bakterinės vaginozės atsiradimo požymius, reikėtų kreiptis į gydytojus, atlikti reikiamus tyrimus ir kuo skubiau pradėti ligos gydymą. To nepadarius  – galima susidurti su dar sunkiau pakeliamais simptomais ir įvairiomis komplikacijomis.

Bakterinė vaginozė: atsiradimo priežastys

Bakterinės vaginozės atsiradimą gali paskatinti įvairios priežastys. Nors dažniau su šiuo sveikatos sutrikimu susiduria lytiškai aktyvų gyvenimą propaguojančios moterys, tačiau ši liga gali pasireikšti ir ilgą laiką lytinių santykių neturėjusioms pacientėms. Aplinkybės, kurios dažniausiai paskatina bakterinės vaginozės atsiradimą:

• Nėštumas;
• Naujas lytinių santykių partneris;
• Netinkamų higienos priemonių naudojimas;
• Lytiniai santykiai su skirtingais partneriais;
• Tam tikros rūšies antibiotikų vartojimas;
• Itin aptemptų drabužių nešiojimas;
• Nekokybiškas, sintetine sudėtimi pagrįstas apatinis trikotažas;
• Netinkamas įklotų ir tamponų naudojimas (per retas jų keitimas).

Bakterinė vaginozė: simptomai

Bakterinė vaginozė gali būti besimptomis sveikatos sutrikimas. Su besimptome makšties infekcija susiduria iki 50 – 60 % žmonių. Kita dalis – tam tikrus simptomus įžvelgia. Požymiai, kurie gali įspėti apie bakterinės vaginozės atsiradimą:

• Baltos, žalsvos arba pilkšvos spalvos makšties išskyros;
• Nemalonus išskyrų kvapas, primenantis žuvies kvapą (ypač po lytinių santykių);
• Makšties niežėjimas ir dirginimas;
• Šlapinimosi metu jaučiamas deginimo pojūtis.

Bakterinė vaginozė: gydymas

Besimptomiai bakterinės vaginozės atvejai kartais išnyksta savaime, be jokio gydymo. Todėl susiduriant su tokia bakterinės vaginozės forma, gydymo galima išvengti. Visgi, besimptomės bakterinės vaginozės gydymas yra būtinas pacientėms, priskiriamoms vienai iš šių grupių:

• Nėščioms;
• Planuojančioms nėštumą;
• Planuojančioms nėštumo nutraukimą;
• Planuojančioms kito pobūdžio ginekologines operacijas.

Jeigu šis sveikatos sutrikimas pasireiškia su tam tikrais simptomais, tuomet bakterinę vaginozę būtina gydyti visiems pacientams. Bakterinė vaginozė gali būti gydoma skirtingais būdais. Gydymo pobūdis priklauso nuo ligos sudėtingumo bei jos pažengimo laipsnio. Jeigu susiduriama su pakankamai lengva bakterinės vaginozės forma, ją galima išgydyti su nereceptinėmis priemonėmis. Nereceptinės priemonės efektyviai pašalina nemalonų išskyrų kvapą bei nenatūralią jų spalvą. Taip pat jos skatina gerųjų bakterijų gamybą makštyje ir tokiu būdu sugrąžina reikiamą bakterijų balansą. Būtina paminėti, kad susidūrus su šiuo sveikatos sutrikimu, gydymo priemonių ir metodų tikrai nereikėtų ieškoti savarankiškai. Netinkamai pasirinktos gydymo priemonės gali dar pabloginti situaciją. Bakterinę vaginozę reikėtų gydyti tik su sveikatos priežiūros specialistų pagalba.

Jeigu nereceptinės priemonės situacijos nepagerina, tuomet gali būti taikomi kiti gydymo metodai, pavyzdžiui, antibakterinė terapija. Šios ligos gydymo tikslams gydytojai pacientams dažnai skiria specialius tepalus arba makšties žvakutes. Jeigu šios priemonės taip pat neišsprendžia bakterinės vaginozės problemos, pacientui dažniausiai skiriami antibiotikai. Makšties infekcijos gydymui labai didelę įtaką daro ne tik tinkamos gydymo priemonės, bet ir priežasčių, paskatinusių bakterinės vaginozės atsiradimą, pašalinimas.

Bakterinė vaginozė nėštumo metu

Nėštumo metu, su bakterine vaginoze susiduria maždaug 10 – 30% moterų. Pagrindinė priežastis, kodėl nėščiosioms pasireiškia bakterinė vaginozė – hormoniniai pokyčiai. Iš pažiūros ne itin pavojingas sveikatos sutrikimas, nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų. Nėščiosios, kurios serga bakterine vaginoze, susiduria su šiomis rizikomis:

• Priešlaikiniu gimdymu;
• Per mažu naujagimio svoriu;
• Uždegiminėmis dubens ligomis;
• Persileidimu;
• Pogimdyminėmis infekcijomis.

Todėl nėštumo laikotarpiu, į šį sveikatos sutrikimą tikrai negalima numoti ranka. Bakterine vaginoze sergančios nėščiosios turėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją ir kruopščiai laikytis jo sudaryto gydymo plano bei visų rekomendacijų.

Bakterinės vaginozė vyrams: pavojinga ar ne?

Bakterinė vaginozė nėra lytiškai plintanti liga. Ši infekcija pažeidžia makštį, kurios vyrai neturi. Todėl iš esmės, bakterine vaginoze vyrai sirgti negali. Visgi, vyrai tikrai gali būti šios ligos nešiotojai. Vyrai gali perduoti infekciją savo lytinėms partnerėms. Infekcijos perdavimą dažniausiai įtakoja ant varpos esančios bakterijos. Būtent todėl, su didesne bakterinės vaginozės atsiradimo rizika, susiduria moterys, kurios gyvena itin aktyvų lytinį gyvenimą ir dažnai keičia lytinius partnerius.

Bakterinė vaginozė: prevencija

Bakterinė vaginozė yra dažnai pasireiškianti ir į pasikartojimą linkusi liga. Todėl norint sumažinti šios ligos atsiradimo ar atsinaujinimo tikimybę, svarbu imtis reikiamų prevencinių priemonių. Priemonės, kurios padeda sumažinti bakterinės vaginozės atsiradimo riziką:

• Natūralių higienos priemonių naudojimas. Intymiai higienai rekomenduojama naudoti natūralia sudėtimi pagrįstas priemones be kvapiųjų medžiagų. Kvapnūs muilai bei prausikliai gardžiai kvepia, tačiau makšties audiniams jie daro neigiamą poveikį. Ta pačia taisykle reikėtų vadovautis ir renkantis įklotus bei tamponus. Jie taip pat turėtų būti bekvapiai, pagrįsti kuo natūralesne sudėtimi.
• Vengti per dažno prausimosi. Pastebėjusios bakterinės vaginozės požymius, moterys dažnai daro vieną klaidą – per dažnai plauna makštį. Itin intensyvus makšties plovimas (ypač po dušu) ir grubus jos valymas gali dar pabloginti situaciją. Makšties plovimo ritualus reikėtų atlikti švelniai ir ne per dažnai. Prausimosi metu dažniau derėtų naudoti ne įvairius prausiklius, o tiesiog vandenį, nes jis efektyviai pašalina nešvarumus ir nesutrikdo makšties mikrofloros.
• Saugūs lytiniai santykiai. Lytinių santykių metu visada reikėtų naudoti tam tikrą barjerą sukuriančias apsisaugojimo priemones, pavyzdžiui, lateksinius prezervatyvus. Jeigu lytinių santykių metu naudojamos papildomos, lytiniam aktui pritaikytos priemonės, jas reikia kruopščiai išvalyti ir išplauti prieš kiekvieną naudojimą. Taip pat reikėtų susilaikyti nuo per dažnos lytinių partnerių kaitos.
• Tabako gaminių atsisakymas. Įprastų ir elektrinių cigarečių bei kitų tabako gaminių sudėtyje yra cheminių medžiagų, kurios stabdo gerųjų bakterijų dauginimąsi makštyje. Tabako gaminių atsisakymas ženkliai sumažina bakterinės vaginozės atsiradimo riziką, nes rūkančios moterys su šia infekcija susiduria bene dvigubai dažniau. 
• Judesių nevaržančių drabužių nešiojimas. Aptemptų drabužių bei kelnaičių su juostele nešiojimas gali padidinti bakterinės vaginozės atsiradimo tikimybę. Todėl tokius drabužius bei apatinius reikėtų nešioti tik ypatingomis progomis, o ne kasdien.
• Makšties rūgštingumą reguliuojančių preparatų vartojimas. Norint sumažinti bakterinės vaginozės atsiradimo tikimybę, periodiškai reikėtų naudoti ginekologinius preparatus, reguliuojančius makšties rūgštingumą, pavyzdžiui, makšties ovules.