Su įvairiomis odos ligomis susiduriama pakankamai dažnai. Viena tokių – keratozė. Mediciniškai, keratoze yra vadinamas odos audinio ragėjimas. Tai nėra užkrečiama odos liga, tačiau nuo jos nėra apsaugotas nei vienas žmogus. Keratozę taip pat galima paveldėti.

Keratozė: kas tai?

Keratozė – odos būklė, pasireiškianti epidermio raginio sluoksnio storėjimu. Keratozė yra klasifikuojama į skirtingus tipus. Labiausiai paplitusios rūšys:

• Seborėjinė keratozė;
• Aktininė keratozė
• Folikulinė keratozė (keratosis pilaris).

Kartais pacientams pasireiškia ir kitos ligos formos, pavyzdžiui, klimakterinė keratozė ar, sakykim, lichenoidinė keratozė. Kiekvienai keratozės formai yra būdingi saviti požymiai. Taip pat, vieno ar kito tipo keratozė gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Nuo keratozės tipo priklauso ir šios ligos sudėtingumas bei gydymo metodai.

Keratozės požymiai

Keratozės požymiai gali būti skirtingi. Didžiausią įtaką šios ligos požymiams daro keratozės tipas, su kuriuo susiduria pacientas. Trumpai aptarkime, kokie požymiai būdingi skirtingoms keratozės formoms.

• Aktininė keratozė (dar vadinama saulės arba senatvinė keratozė).Susiduriant su šia keratozės forma, ant odos dažniausiai atsiranda raudonos arba rudos spalvos lopai. Lopai gali turėti šiurkštų, pleiskanojantį paviršių. Jie gali būti lygūs arba šiek tiek iškilę. Įprastai jie susiformuoja kūno vietose, kurios susiduria su intensyviu saulės poveikiu, t.y. veido, rankų, ausų ar, sakykim, galvos odos srityje.
• Seborėjinė keratozė. Apie seborėjinės keratozės atsiradimą dažniausiai įspėja ant odos susiformavę iškilūs, į karpas panašūs dariniai. Jie gali būti rudos arba juodos spalvos. Taip pat jie gali susiformuoti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai ataugos atsiranda ant pečių, veido bei krūtinės.
• Folikulinė keratozė (keratosis pilaris). Šiai ligos formai būdingas vadinamosios „vištos odos“ požymis. Susiduriant su folikuline keratoze, ant odos atsiranda maži, šiurkštų paviršių turintys gumbeliai. Dažniausiai jie susiformuoja šlaunų, sėdmenų ir žastų srityse.

Dėl kokių priežasčių galima susidurti su keratoze?

Keratozė gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Aktininės keratozės atsiradimą gali paskatinti saulės poveikis, vėjas ir šaltis. Taip pat su šios rūšies keratoze dažnai susiduriama dėl senėjimo veiksnių. Keratozę galima ir paveldėti. Dėl genetinių priežasčių, dažniausiai išsivysto seborėjinė keratozė. Su didesne keratozės atsiradimo rizika susiduria ir pacientai, kurie turi jautresnę, ypatingai šviesią odą.

Keratozės gydymas

Dažniausiai dėl keratozės atsiradę dariniai nėra pavojingi. Visgi, jie gali sukelti estetines problemas ir diskomforto pojūčius. Susiduriant su aktininės keratozės forma, iškyla ir vėžinių susirgimų rizika. Todėl keratozės gydymas tikrai yra būtinas. Šios ligos gydymui ir simptomų mažinimui gali būti naudojami skirtingi medicininiai metodai. Keratozės darinių dydis dažnai mažinamas specialiais kremais ir geliais. Aktininės ir seborėjinės keratozės gydymui neretai taikoma ir krioterapija. Jos metu naudojamas skystas azotas, kuris efektyviai užšaldo ir sunaikina pažeistas odos ląsteles. Šios odos ligos gydymui gali būti pasitelkiamos ir lazerinės procedūros. Taip pat keratozės dariniai veiksmingai suardomi elektros srove. Toks gydymo metodas yra vadinamas elektrokoaguliacija.

Kaip išvengti keratozės?

Jeigu keratozė išsivysto ne dėl genetinių priežasčių, su tam tikromis prevencinėmis priemonėmis galima sumažinti šios ligos atsiradimo tikimybę. Norint sumažinti keratozės atsiradimo riziką, reikėtų laikytis šių taisyklių:

• Vengti saulės poveikio nuo 10 iki 16 val;
• Susiduriant su saulės poveikiu – naudoti nuo saulės apsaugančius kremus;
• Saulės voniomis lepintis atsakingai ir saikingai;
• Šviečiant saulei – dėvėti galvos apdangalus ir kuo daugiau kūno odos dengiančius drabužius;
• Atsakingai rūpintis odos drėkinimu;

Vengti abrazyvinių šveitiklių ir dirginimą galinčių sukelti kūno priežiūros priemonių.