Atopinis dermatitas, dar kitaip vadinama egzema – uždegiminė odos liga, kuriai būdingi paraudusios, sausos, išbertos ir niežtinčios odos simptomai. Dažniausiai ši liga išsivysto ankstyvajame gyvenimo tarpsnyje – vaikystėje arba net kūdikystėje. Visgi, su šiuo sveikatos sutrikimu tikrai gali susidurti ir suaugę žmonės. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, kuri žmogų gali lydėti visą likusį gyvenimą. Negydomi egzemos simptomai gali paūmėti ir sukelti dar rimtesnius odos defektus ar net kitas, visiškai su odos būkle nesusijusias, sveikatos problemas. Ligos paūmėjimo įprastai padeda išvengti tam tikri gydymo metodai ir ypatingas dėmesys odos priežiūrai.

Atopinis dermatitas: simptomai

Kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingi atopinio dermatito simptomai. Simptomų pobūdis priklauso nuo paciento amžiaus, ligos sudėtingumo ir kitų veiksnių. Dažniausiai odos pažeidimai atsiranda kelių, alkūnių, veido ir kaklo srityse. Vis tik, kartais uždegiminės sritys yra visiškai kitos. Rečiau, tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kai pažeidimai atsiranda akių zonoje, ant riešų, kulkšnių ar bet kurioje kitoje kūno srityje. Dažniausiai egzemą lydi šie simptomai:

• Sausa, trūkinėjanti oda;
• Reguliariai pasireiškiantis odos niežulys, ypač sustiprėjantis nakties metu;
• Kitokį atspalvį įgavusi, paraudusi oda;
• Nenatūraliai šiurkšti oda;
• Pleiskanojanti oda;
• Bėrimai tam tikrose kūno dalyse;
• Ant odos atsiradusios, skystį išliejančios pūslės.

Kas sukelia atopinį dermatitą? Atopinis dermatitas: priežastys

Dažniausiai atopinis dermatitas atsiranda dėl genetinių priežasčių. Natūraliai, sveiko žmogaus oda geba palaikyti optimalų drėgmės balansą. Oda tinkamai atlieka savo funkcijas ir efektyviai atsispiria bakterijoms, alergenams bei kitiems dirgikliams. Atopiniu dermatitu sergantys žmonės susiduria su sutrikusiomis odos funkcijomis, dėl kurių oda praranda drėgmę ir atsparumo bakterijoms savybes. Kaip tik todėl, pirmieji šios ligos simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, nes dėl paveldimumo aplinkybės, ką tik gimusio kūdikio oda jau neatlieka barjerinės funkcijos ir tampa pralaidi bakterijoms.

Atopinio dermatito išsivystymą gali paskatinti ir imuninės sistemos sutrikimai. Puikiai funkcionuojanti imuninė sistema įprastai padeda kovoti su uždegiminiais procesais, virusais ir kitomis ligomis. Sutrikusi imuninės sistemos veikla gali sukelti odos uždegimus ir paskatinti egzemos atsiradimą.

Kartais atopinis dermatitas atsiranda ir dėl psichologinių priežasčių, pernelyg didelio streso, įtampos ir pan. Atopinės egzemos atsiradimo tikimybę gali padidinti ir aplinkos sąlygos. Būtent todėl atopinio dermatito paūmėjimas dažnai jaučiamas šaltaisiais metų sezonais arba ankstyvą pavasarį, kai naudojamos įvairios šildymo sistemos, dėl kurių patalpose vyrauja sausas oras.

Atopinį dermatitą gali sukelti ir tam tikri maisto alergenai, pavyzdžiui, pieno produktai, egzotiniai vaisiai, riešutai, jūros gėrybės ar žuvis. Egzemos atsiradimo riziką gali padidinti ir tam tikrų medikamentų vartojimas ar netinkamai pasirinktos higienos, skalbimo priemonės.

Šią uždegiminę odos ligą gali sukelti ir namų aplinkoje ar ore esantys alergenai, tokie kaip žiedadulkės, pelėsis ar, pavyzdžiui, dulkių erkutės.

Atopinis dermatitas kūdikiui: kada ir kodėl jis išsivysto?

Su didžiausia šios ligos atsiradimo tikimybe susiduria maži (iki 5 metų amžiaus) vaikai arba kūdikiai. Pirmieji šios ligos simptomai gali pasireikšti ką tik gimusiam, 1 – 3 mėn. amžiaus kūdikiui. Tokiu atveju, egzemos požymiai dažniausiai pastebimi skruostų arba galvos odos srityje. Įprastai šia liga kūdikiai serga dėl genetinio polinkio. Kūdikis, kurio šeimoje buvo atopinio dermatito susirgimų atvejų susiduria su ženkliai didesne egzemos tikimybe, nei kūdikis, kurio artimoje aplinkoje tokių susirgimų nebuvo užfiksuota. Pagrindinės priežastys, dėl kurių su atopiniu dermatitu gali susidurti neseniai gimę kūdikis, kurio šeimoje nebuvo šios ligos susirgimų atvejų yra:

• Neteisinga mityba;
• Blogi higienos įpročiai;
• Netinkamai pasirinktos higienos priemonės;
• Kontaktas su aplinkoje esančiais alergenais.

Atopinis dermatitas: gydymas

Atopinio dermatito gydymo eiga priklauso nuo ligos sudėtingumo. Bet kuriuo atveju, tiek sergant lengvesne, tiek susiduriant su sunkesne ligos forma, atopiniu dermatitu sergantis žmogus turi slopinti pasireiškiančius simptomus, tam, kad būtų išvengta ligos paūmėjimo. Visų pirma, žmogus turi vengti bet kokio sąlyčio su šios ligos progresavimą skatinančiais alergenais. Jis turi laikytis tam tikrų mitybos apribojimų ir visais būdais stengtis išvengti įvairių aplinkos dirgiklių. Atopiniu dermatitu sergantis žmogus taip pat ypatingą dėmesį turi skirti odos priežiūrai, t.y. pasirinkti tinkamas odos priežiūros priemones, rūpintis nuolatiniu odos drėkinimu ir pan. Taisyklingai suformuoti gyvenimo įpročiai efektyviai užkerta kelią šios ligos progresavimui. Visgi, dažniausiai šiai ligai reikalingi kompleksiniai gydymo metodai. Apžvelkime, kokie atopinio dermatito gydymo būdai taikomi praktikoje.

Tepalas nuo atopinio dermatito

Jeigu pacientas susiduria su lengvesne atopinio dermatito forma, simptomams mažinti pasitelkiamos labiau prevencinio pobūdžio priemonės – specialūs kremai ir tepalai. Tokiu atveju naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris slopina diskomfortą sukeliančius pojūčius ir padeda atkurti odos elastingumo savybes. Jeigu tokia gydymo priemonė nėra veiksminga, gydytojas pacientui skiria hormoninį tepalą, kuris su ligos simptomais kovoja dar efektyviau. Visgi, tokia gydymo priemonė pacientams dažnai sukelia šalutinius poveikius, todėl tokį tepalą galima naudoti tik tam tikrą laikotarpį, griežtai laikantis gydytojų rekomendacijų.

Atopinis dermatitas: vaistai

Pacientams, kurie susiduria su sunkesne atopinio dermatito forma, gydytojai skiria vaistus, padedančius malšinti sudėtingesnius šios ligos požymius. Atopiniu dermatitu sergantiems pacientams gali būti skiriami skirtingų rūšių medikamentai. Gydytojas vaistus paskiria atsižvelgdamas į pacientui pasireiškiančius ligos simptomus.

Atopinio dermatito prevencija

Nors atopinis dermatitas yra ilgalaikis sveikatos sutrikimas, tačiau tam tikrais veiksmais ir priemonėmis tikrai galima sumažinti šios ligos simptomus bei sustabdyti šios ligos progresavimą. Prevencinės priemonės, kurios padeda kovoti su šia uždegimine liga yra:

• Nuoseklus odos drėkinimas. Drėkinančių odos priemonių naudojimas bent du kartus per dieną padeda slopinti atopiniam dermatitui būdingus simptomus.
• Natūralios sudėties higienos priemonių naudojimas. Atopiniu dermatitu sergantys žmonės turi naudoti ypatingai natūralios, švelnios sudėties higienos priemones, kurios nedirgina ir nesausina odos.
• Ribota maudymosi trukmė ir švelnus odos nusausinimas. Sergant atopiniu dermatitu, maudymosi ritualus reikėtų atlikti dažnai, tačiau trumpai. Prausiantis, reikėtų naudoti ne karštą, o šiltą vandenį. Maudymosi trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 10 min. Po prausimosi, odą reikia švelniai nusausinti ir sudrėkinti kremu.
• Dirgiklių, skatinančių atopinio dermatito paūmėjimą, vengimas. Atopiniu dermatitu sergantis žmogus turėtų vengti visų dirgiklių, kurie gali sukelti odos niežėjimą arba sausumą. Žiemos metu, reikia vengti sauso patalpų oro. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus. Taip pat reikia vengti žiedadulkių ir dulkių poveikio, streso, per didelio prakaitavimo ir pan. Egzema sergantis žmogus turėtų naudoti kuo natūralesne sudėtimi pasižyminčius skalbimo miltelius, ploviklius, valiklius ir kitas buities priemones.

Atopiniu dermatitu sergantis žmogus ypatingą dėmesį turi skirti ir savo mitybos įpročiams, nes piktnaudžiavimas tam tikrais maisto produktais tikrai gali paskatinti šios ligos paūmėjimą.

Atopinis dermatitas: ko nevalgyti?

Odos uždegimo paūmėjimą gali paskatinti ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Maisto produktai, kurių vartojimą atopiniu dermatitu sergantis žmogus tikrai turėtų riboti yra:

• Pienas ir visi pieno produktai;
• Pieno pagrindu pagaminti kūdikių mišiniai;
• Kiaušiniai;
• Sojos produktai;
• Kviečiai;
• Riešutai (ypatingai žemės riešutai);
• Žuvis;
• Jūros gėrybės;
• Ryžiai;
• Sezamo aliejus ir sėklos.

Į kokias komplikacijas gali peraugti atopinio dermatito bėrimas?

Negydomas atopinis dermatitas ir visiškai neslopinami šios ligos simptomai gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip:

• Odos pleiskanojimas ir suragėjimas. Jeigu atopinio dermatito simptomai nėra slopinami, pacientas ilgainiui susiduria su vis gausėjančiu odos bėrimu ir pleiskanojimu. Taip pat galima susidurti ilgalaikiu uždegimu, dėl kurio ilgainiui pasikeičia odos struktūra, kitaip tariant, ji suragėja.
• Papildomos sveikatos problemos. Jeigu atopinis dermatitas nėra kontroliuojamas, pacientui labai dažnai pasireiškia ir kitos ligos, tokios kaip šienligė ar astma.
• Dėl nuolatinio odos kasymosi poreikio, gali sutrikti ir miego režimas, dėl kurio pacientui išsivysto nemiga.

Atopinis dermatitas: tyrimai

Pastebėjus atopiniam dermatitui būdingus požymius, visų pirma reikėtų atlikti tam tikru tyrimus. Dažniausiai gydytojai rekomenduoja atlikti alergenų tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti, kas yra atopinio dermatito sukėlėjai. Bene efektyviausiai atopinio dermatito atsiradimo priežastis leidžia nustatyti molekuliniai alergijos tyrimai. Šie tyrimai gydytojui padeda nustatyti tikslią ligos atsiradimo priežastį ir atlikti itin išsamią alergenų analizę.

Atopinis dermatitas: skiepai

Atopinio dermatito skiepai gali būti atliekami ir sveikiems žmonėms, ir pacientams, kuriems ši liga jau pasireiškė. Visgi, jeigu skiepas atliekamas atopiniu dermatitu sergančiam pacientui, skiepo dūris turi būti atliktas tik į šios ligos nepaveiktą kūno vietą. Be to, skiepo nerekomenduojama atlikti ir ligos paūmėjimo stadijoje.