Hemorojus po gimdymo. Kodėl atsiranda ir ką daryti?

Hemorojus po gymdymo

Hemorojaus rizika didėja viso nėštumo metu, tačiau labiausiai išryškėja artėjant gimdymui – trečiąjį trimestrą arba per pirmąsias 1–2 paras po gimdymo. 

Natūralus gimdymas šios ligos tikimybę padidina net aštuonis kartus. Iš viso hemorojus pasireiškia daugiau kaip 40 proc. nėščiųjų.

Savarankiškai diagnozuoti šią būklę rizikinga – tyrimais nustatyta, kad tik pusė žmonių, įsitikinusių, jog serga hemorojumi, iš tiesų juo serga. 

Likusiais atvejais panašius simptomus (skausmą, kraujavimą, darinius išangės srityje) sukelia kitos ligos – išangės įplėša, pūliniai (paraproktitas), polipai ar net onkologinės ligos, kurias be gydytojo apžiūros atskirti nuo hemorojaus neįmanoma.

Tiksliai diagnozei nustatyti reikalinga gydytojo–proktologo konsultacija – tokią apžiūrą galima atlikti InnMed klinikoje.

Kodėl hemorojus atsiranda nėštumo metu ir po gimdymo?

Augant gimdai ir vaisiui, pilvo ertmėje didėja slėgis, kuris spaudžia dubenyje esančias venas. 

Dėl šio spaudimo kraujas iš išangės srities nebegali laisvai nutekėti į pilvo sritį, todėl jis kaupiasi ir hemorojiniai kraujagysliniai rezginiai išsiplečia bei paburksta. 

Tam papildomai įtakos turi ir nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai bei padidėjęs bendras kraujo tūris organizme, kuris nėštumo laikotarpiu išauga 25–40 proc.

Gimdymo metu, vaisiui judant gimdymo takais, šis kraujagyslių spaudimas ir ištempimas dar labiau sustiprėja – būtent todėl natūralus gimdymas hemorojaus tikimybę padidina net aštuonis kartus. 

Po gimdymo tinimas dažniausiai palaipsniui atslūgsta, tačiau kai kuriais atvejais išangės srityje lieka odos perteklius – nėštumo metu ištempti audiniai ne visada susitraukia iki pradinės, prieš nėštumą buvusios formos. 

Toks likęs odos perteklius gali būti panašus į hemorojaus mazgą, todėl jį užčiuopus galima klaidingai manyti, kad tai hemorojus, nors realiai tai tik odos raukšlė, neturinti nieko bendro su pačia liga.

Kokie papildomi veiksniai didina hemorojaus riziką?

  • Vidurių užkietėjimas – didina hemorojaus riziką net šešis kartus. Jį dažniausiai sukelia geriamų skysčių trūkumas (dėl pykinimo), mažesnis skaidulų kiekis maiste, geležies preparatų vartojimas, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir hormoniniai pokyčiai, lėtinantys išmatų judėjimą žarnyne.
  • Instrumentinis gimdymo būdas – vakuuminė ekstrakcija ar akušerinės replės.
  • Ilgai trukęs gimdymas – daugiau nei 12 valandų.
  • Užsitęsęs stangų periodas.
  • Didelio svorio naujagimio gimdymas – 4000 g ir daugiau.
  • Ankstesnis sirgimas hemorojumi arba buvę ankstesni nėštumai ir gimdymai – kiekvienas sekantis nėštumas riziką papildomai didina.

Kokie simptomai būdingi hemorojui?

Dažniausi hemorojaus simptomai yra skausmas ir niežėjimas išangės srityje, ryškiai raudono, šviežio kraujo pastebėjimas tuštinantis, taip pat skausmingo guzelio (mazgo) atsiradimas išangės srityje. 

Lėtiniam hemorojui skausmas paprastai nebūdingas – jis pasireiškia tik ūmiu laikotarpiu, kai mazgas užsitrombuoja.

Po gimdymo dažniausiai pasireiškia dvi ūmios būklės: trombuotas (užstrigęs) vidinis hemorojus arba perianalinė veninė trombozė – tai poodinio veninio tarpo trombozė, pasireiškianti skausmingu mazgeliu, susidariusiu iš kraujo krešulio po oda. 

Abi būklės prasideda staiga ir sukelia intensyvų skausmą.

Daugiau informacijos → Hemorojaus rizikos veiksniai, simptomai ir gydymas.

Kaip palengvinti hemorojaus simptomus namuose?

  • Gerti pakankamai skysčių – ne mažiau 2 litrų per parą.
  • Į mitybą įtraukti pakankamai skaidulinių medžiagų turinčio maisto – daržovių, vaisių.
  • Palaikyti kasdienį fizinį aktyvumą.
  • Vengti ilgo sėdėjimo tualete ir stanginimosi tuštinantis.
  • Po kiekvieno tuštinimosi švelniai apsiplauti arba naudoti drėgną tualetinį popierių, vengiant stipraus trynimo.
  • Sėdėti šiltoje sėdimoje vonelėje 10–20 minučių kelis kartus per dieną – tai mažina vidinio išangės rauko įtampą ir pagerina kraujotaką.
  • Prie skausmingos vietos palaikyti šaltą kompresą arba ledukų maišelį.

Kaip gydomas hemorojus nėštumo metu ir po gimdymo?

Gyvensenos pokyčiai

Nesant ūmiai būklei, chirurginis hemorojaus gydymas paprastai atidedamas visam nėštumo ir žindymo laikotarpiui. 

Pirmiausia visada rekomenduojamas konservatyvus gydymas, kurio pagrindas – tuštinimosi reguliavimas: pakankamas skysčių kiekis, skaidulinių medžiagų gausi mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir vidurių užkietėjimą skatinančių įpročių (ilgo sėdėjimo tualete, stanginimosi) vengimas.

Vietinio poveikio vaistai

Jei gyvensenos pokyčių nepakanka, gydytojas gali skirti vietinio poveikio vaistus – kremus ar žvakutes, kurių sudėtyje esantys flavonoidai mažina uždegimą ir stiprina kraujagyslių sieneles, o vietinis anestetikas mažina skausmą, deginimą ir niežulį. 

Tokius preparatus galima vartoti tik gydytojui paskyrus, nes ne visi vaistai saugūs nėštumo ar žindymo laikotarpiu – kai kurie leidžiami tik nuo ketvirto nėštumo mėnesio, nes pirmasis trimestras yra kritinis laikotarpis vaisiaus organų formavimuisi, todėl daugelis vaistų tuo metu draudžiami atsargumo dėlei.

Procedūros ir chirurginis gydymas

Jei konservatyvus gydymas neefektyvus arba hemorojus pasiekęs vėlyvą stadiją, gali būti taikomos mažiau invazyvios procedūros – perrišimas guminiais žiedais, skleroterapija arba infraraudonoji fotokoaguliacija. 

Esant sunkiausioms, III–IV stadijos formoms, gali prireikti chirurginio hemorojaus šalinimo, tačiau tokia intervencija nėštumo ar žindymo laikotarpiu taikoma itin retai, tik esant išimtinei būtinybei.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

  • Kraujavimas tęsiasi kelias dienas ar didėja – vienkartinis, nedidelis kraujavimas paprastai yra nepavojingas, tačiau užsitęsęs ar stiprėjantis kraujavimas reikalauja specialisto vertinimo.
  • Aštrus skausmas trukdantis kasdienei veiklai – jei skausmas neleidžia normaliai sėdėti ar vaikščioti, tai jau nėra įprastas diskomfortas.
  • Atsiranda uždegimo požymių – paraudimas, karštis toje srityje, pūliavimas ar bendras kūno temperatūros pakilimas rodo prasidedančią infekciją.
  • Juntamas didelis, skausmingas guzas – tai gali reikšti, kad hemorojaus mazgas užsitrombavo. Tokia būklė savaime neišnyksta ir reikalauja skubios pagalbos.

Savarankiškas gydymas šiais atvejais gali ne tik neduoti rezultato, bet ir uždelsti tikrosios problemos, kuri gali būti visai kita liga, nustatymą.