Silpna šlapimo srovė vyrams — simptomas, rodantis, kad šlapimo takuose yra obstrukcija ar šlapimo pūslės funkcijos sutrikimas.

Jį gali sukelti prostatos padidėjimas, šlaplės susiaurėjimas, susilpnėjusi šlapimo pūslės funkcija ar neurologiniai sutrikimai. Simptomas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai vargina vyresnius nei 50 metų vyrus.

„Innmed” klinikos urologas Ignas Lukošius dalijasi įžvalgomis apie dažniausias silpnos šlapimo srovės priežastis, diagnostiką ir kada būtina kreiptis į specialistą.

Pastebėjote silpnėjančią šlapimo srovę? Registruokitės urologo konsultacijai „Innmed” klinikoje. Plačiau → Urologijos paslaugos.

Ar silpna šlapimo srovė visada reiškia prostatos problemą?

Ne. Prostatos padidėjimas yra dažniausia priežastis vyresniems nei 50 metų vyrams, tačiau ne vienintelė. Jaunesniems vyrams silpną srovę dažniau sukelia šlaplės susiaurėjimas po infekcijų.

Susilpnėjusi šlapimo pūslės funkcija, neurologiniai sutrikimai ar vaistų šalutinis poveikis taip pat gali sukelti šį simptomą — nepriklausomai nuo amžiaus ir prostatos būklės.

Pasak „Innmed” klinikos urologo Igno Lukošiaus: „Tikslią silpnos šlapimo srovės priežastį nustato tik tyrimai — be diagnostikos gydymas nebus efektyvus.”

Kas yra normalu ir kada šlapimo srovė laikoma silpna?

Normalus šlapinimosi dažnis — nuo 4 iki 7 kartų per dieną, priklausomai nuo suvartojamų skysčių kiekio.

Naktimis dauguma vyrų gali išmiegoti 6–8 valandas be poreikio keltis — vienas atsikėlimas nakties metu laikomas norma, du ir daugiau — patologija.

Normali šlapimo srovė yra tolygi ir nepertraukiama — šlapinantis nereikia dėti pastangų, kad šlapimas tekėtų, o po šlapinimosi neturėtų likti nepilno išsišlapinimo jausmo.

Jei šlapinimasis tapo lėtesnis, ilgesnis ar dažnesnis nei įprasta — tai signalas kreiptis į gydytoją.

Urologas atlieka urofloumetrijos tyrimą — pacientas pasišlapina į specialų indą, o prietaisas matuoja srovės greitį mililitrais per sekundę ir leidžia objektyviai įvertinti sutrikimo laipsnį.

Dažniausios silpnos šlapimo srovės priežastys vyrams

Kada kreiptis į gydytoją?

• Skausmas ar deginimas šlapinantis — rodo infekciją ar uždegimą, kas reikalauja gydymo antibiotikais;
• Staiga nebeįmanoma pasišlapinti — ūmus šlapimo susilaikymas reikalauja skubios medicinos pagalbos;
• Kraujas šlapime — gali rodyti infekciją, akmenį ar naviką šlapimo takuose;
• Simptomai stiprėja ar atsiranda nauji — bet koks staigus šlapinimosi pablogėjimas reikalauja gydytojo įvertinimo.

Kokius tyrimus atlieka urologas?

Kiekvienas vizitas pradedamas nuo apžiūros ir pokalbio — urologas klausia apie simptomus, jų trukmę ir vartojamus vaistus. Tada atliekamas šlapimo tyrimas, parodantis ar šlapime yra bakterijų, eritrocitų ar uždegimo požymių ir urofloumetrija — pacientas pasišlapina į specialų indą, kuris išmatuoja srovės greitį.

Echoskopija atliekama norint įvertinti prostatos dydį, šlapimo pūslės būklę ir kiek šlapimo lieka pūslėje po šlapinimosi. Vyresniems nei 50 metų vyrams papildomai atliekamas PSA tyrimas iš kraujo prostatos vėžiui atmesti.

Jei po šių tyrimų priežastis lieka neaiški, skiriamas urodinaminis tyrimas — jis tiksliai įvertina šlapimo pūslės funkciją ir jos gebėjimą kaupti bei išstumti šlapimą.

Kaip gydoma silpna šlapimo srovė?

Gydymas parenkamas pagal nustatytą priežastį.

Gerybinės prostatos hiperplazijos atveju skiriami vaistai, atpalaiduojantys prostatos raumenis ir palengvinantys šlapimo tekėjimą, arba vaistai, mažinantys prostatos dydį — sunkiais atvejais atliekama operacija.

Prostatitas gydomas antibiotikais pagal tyrimo rezultatus ir priešuždegiminiais vaistais. Šlaplės susiaurėjimas gydomas ją išplečiant specialiu instrumentu arba chirurginiu būdu.

Hiperaktyvios šlapimo pūslės atveju skiriami vaistai, mažinantys nevalingus pūslės susitraukimus, ir rekomenduojama riboti kofeiną bei alkoholį — jie dirgina šlapimo pūslę ir stiprina simptomus.

Neurologinių sutrikimų, tokių kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė, atveju gydoma pagrindinė liga — pagerėjus jos kontrolei, dažnai pagerėja ir šlapinimosi funkcija. Jei silpną šlapimo srovę sukelia vartojami vaistai, gydytojas mažina dozę ar pakeičia preparatą kitu, nesukeliančio šio šalutinio poveikio.

Kodėl negalima atidėlioti vizito pas urologą?

Ilgai negydyta obstrukcija palaipsniui pažeidžia šlapimo pūslės raumenis — pūslė praranda gebėjimą pilnai išsituštinti, o vėlyvais atvejais funkcijos praradimas tampa negrįžtamas ir reikalauja nuolatinio gydymo.

Vyrai toleruoja šlapinimosi pokyčius metų metus, kol situacija tampa nepakeliama — tuo metu liga gali progresuoti iki stadijos, kai paprastas medikamentinis gydymas nebepadeda ir reikalinga operacija.

Pasak „Innmed” klinikos urologo Igno Lukošiaus: „Šlapimo pūslės raumuo silpnėja palaipsniui — žmogus pripranta prie pokyčių ir kreipiasi tik kai jau per vėlu išsaugoti normalią pūslės funkciją.”