Kraujas šlapime – priežastys, diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją
Kraujas šlapime (hematurija) — tai simptomas, reiškiantis, kad šlapimo takų sistemoje vyksta kraujavimas.
Jis gali būti matomas plika akimi arba nustatomas tik atliekant bendrą šlapimo tyrimą.
Hematurija pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims ir gali rodyti įvairias būkles — nuo šlapimo takų infekcijos iki onkologinių susirgimų.
Tai signalas, kurio priežastį būtina išsiaiškinti kuo skubiau — tikslią diagnozę nustato urologas, atlikęs šlapimo tyrimus ir šlapimo takų echoskopiją.
Klinikos „Innmed“ urologas Ignas Lukošius dalijasi įžvalgomis apie dažniausias hematurijos priežastis, diagnostiką ir kada būtina nedelsiant atlikti šlapimo tyrimus.
Nerimaujate dėl kraujo šlapime? Registruokitės urologo konsultacijai „Innmed“ klinikoje. Plačiau → Urologijos paslaugos.
Ar kraujas šlapime pavojingas?
Kraujas šlapime ne visada reiškia pavojingą ligą, tačiau klinikinėje praktikoje jis visada vertinamas kaip signalas atlikti išsamesnius tyrimus.
Dažniausiai šį simptomą sukelia šlapimo takų infekcija, inkstų akmenys ar prostatos sutrikimai — būklės, kurios diagnozuojamos ir gydomos sėkmingai. Tačiau tas pats simptomas gali būti ir pirmas šlapimo pūslės, inkstų ar prostatos onkologinio susirgimo požymis, ypač kai kraujas pasireiškia be skausmo.
Svarbu žinoti, kad hematurija gali būti ir mikroskopinė — žmogus jos visai nepastebi, nes šlapimas atrodo normalus, o kraujas nustatomas tik atliekant bendrą šlapimo tyrimą. Neskausminga hematurija vyresniems nei 40 metų asmenims urologijos praktikoje vertinama kaip onkologinį procesą rodantis simptomas tol, kol tyrimai neįrodo priešingai.
Pasak urologo Igno Lukošiaus: „Būtent todėl net vienkartinis kraujo pasirodymas šlapime reikalauja gydytojo įvertinimo.”
Kada reikia sunerimti?
- Matomas kraujas — šlapimas rausvas, raudonas arba šlapime yra tamsių kraujo krešulių;
- Pasikartojantis simptomas — kraujas pasirodo, išnyksta ir po kurio laiko vėl atsiranda;
- Kraujas be skausmo — kraujas šlapime be jokių kitų simptomų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms;
- Kiti lydintys simptomai — stiprus juosmens ar pilvo skausmas, karščiavimas arba deginimas šlapinantis;
- Šlapinimosi sutrikimai — susilpnėjusi šlapimo srovė, dažnas ar skausmingas šlapinimasis.
Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai
Priežastis | Simptomai | Rizikos veiksniai |
Šlapimo takų infekcija | Deginimas šlapinantis, dažnas noras šlapintis, drumstas šlapimas. | Prastas higienos laikymasis, pasikartojančios infekcijos. Dažniau pasitaiko moterims. |
Inkstų ar šlapimo takų akmenys | Stiprus skausmas juosmens srityje ar šone, kraujas šlapime. | Nepakankamas skysčių vartojimas, didelis kalcio kiekis šlapime. |
Prostatos sutrikimai | Silpna šlapimo srovė, dažnas šlapinimasis naktį. | Dažniausiai pasitaiko vyrams nuo 50 metų. |
Šlapimo pūslės ar inkstų navikai | Neskausminga hematurija, pasikartojantis kraujas. | Vyresni nei 40 metų asmenys, rūkantys ar dirbantys su chemikalais |
Vaistai | Kraujas šlapime be kitų simptomų. | Antikoaguliantai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. |
Inkstų ligos | Mikrohematurija, nustatoma tik šlapimo tyrimo metu. | Cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, šeimos istorija. |
Kokius tyrimus atlieka urologas? Hematurijos diagnostika
Diagnostika pradedama nuo bendro šlapimo tyrimo — jis patvirtina eritrocitų buvimą šlapime ir parodo infekcijos, uždegimo ar kitų pokyčių požymius. Šlapimo pasėlis atliekamas papildomai, jei įtariama bakterinė infekcija.
Šlapimo takų echoskopija leidžia įvertinti inkstų, šlapimo pūslės ir prostatos struktūrą bei aptikti akmenis, cistus ar navikus. Jei echoskopija nerodo aiškios priežasties, skiriama kompiuterinė tomografija — ji tiksliau vizualizuoja šlapimo takų struktūrą.
Cistoskopija atliekama, kai reikia apžiūrėti šlapimo pūslę iš vidaus — ypač jei įtariami navikai ar polipai. Inkstų biopsija skiriama retai, tik kai įtariama nefrologinė liga.
Urologas tyrimus parenka individualiai pagal simptomus, amžių ir rizikos veiksnius — dažniausiai pirminė diagnostika atliekama per vieną vizitą.
Hematurijos gydymas
Priežastis | Gydymo būdas |
Šlapimo takų infekcija | Antibiotikai pagal šlapimo pasėlio rezultatus. |
Inkstų ar šlapimo takų akmenys | Gausus skysčių vartojimas, skausmo malšinimas, esant dideliems akmenims — litotripsija ar chirurgija. |
Prostatos sutrikimai | Vaistai prostatos padidėjimui ar uždegimui, sunkiais atvejais — chirurgija. |
Šlapimo pūslės ar inkstų navikai | Chirurginis šalinimas, chemoterapija ar radioterapija pagal naviko tipą ir stadiją. |
Vaistų sukeltas kraujavimas | Vaisto dozės koregavimas ar keitimas, konsultuojantis su gydytoju. |
Inkstų ligos | Imunosupresantai, kraujospūdžio kontrolė, priklausomai nuo ligos tipo. |
Ką daryti pastebėjus kraują šlapime?
Pastebėjus kraują šlapime, svarbu įvertinti, ar simptomas pasireiškė pirmą kartą, ar kartojasi.
Jei kraujas matomas plika akimi, atsiranda krešulių ar kartu pasireiškia skausmas, karščiavimas ar šlapinimosi sutrikimai, į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant. Jei simptomų nėra ir kraujas nustatytas tik tyrimo metu, situacija vertinama individualiai, tačiau tyrimai vis tiek būtini.
Pasak klinikos „Innmed” urologo Igno Lukošiaus, dažniausia klaida — laukti, kol simptomas praeis: „Kraujas šlapime gali išnykti ir vėl atsirasti — tai nesumažina jo klinikinės reikšmės.”
Pirmojo vizito metu urologas atlieka bendrą šlapimo tyrimą su mikroskopija ir šlapimo takų echoskopiją — tai leidžia nustatyti kraujavimo šaltinį ir atmesti rimtesnes būkles.