Riešo Kanalo Sindromas

Riešo kanalo, kitaip vadinamo riešo tunelio, sindromas – sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu pirštų tirpimu ir deginančiu plaštakos skausmu. Dažniausiai riešo kanalo sindromas išsivysto žmonėms, kurie dirba fizinės jėgos reikalaujantį darbą arba atvejais, kai darbo metu dažnai atliekami monotoniški judesiai. Šis sindromas dažniausiai nustatomas 40 – 60 metų moterims, tačiau su šiuo sveikatos sutrikimu gali susiduri ir vyriškos lyties atstovai bei dar pakankamai jauni asmenys. Kartais šio sindromo išsivystymą gali nulemti ir kitos, visiškai su darbo sąlygomis nesusijusios priežastys, tokios kaip patirtos traumos, genetika, nėštumas ar tam tikros lėtinės ligos. Jeigu riešo kanalo sindromas nustatomas pirminėje stadijoje, tuomet šią sveikatos problemą įprastai pavyksta išspręsti konservatyvaus gydymo metodais – atliekant tam tikrus pratimus, naudojant specialius įtvarus, taikant fizioterapinį gydymą ir pan. Kai riešo kanalo sindromas yra nustatomas per vėlai arba tuomet, kai konservatyvūs gydymo metodai nesuteikia teigiamų rezultatų, racionaliausia išeitis – riešo kanalo operacija.  

Kas yra riešo kanalas?

Riešo kanalas – pačiame rieše esantis siauras, netamprus tunelis, per kurį keliauja kraujagyslės ir nervai. Šio tunelio viršutinę sieną sudaro stipri jungiamojo audinio juosta, kitaip vadinama skersiniu riešo raiščiu. Dėl šios juostos standumo, riešo tunelis neturi didelių prasiplėtimo galimybių. Kitas tris tunelio sienas sudaro įdubęs lankas, sudarytas iš smulkių riešo kaulų. Riešo tunelyje yra išsidėsčiusios 9 sausgyslės, kurios leidžia atlikti nykščio ir pirštų lankstymo funkciją. Riešo tuneliu keliauja ir vidurinis nervas, kuris yra laikomas pagrindiniu rankos nervu. Vidurinis nervas keliauja žastu žemyn, per alkūnę ir dilbį ir tuomet, per riešo kanalą keliauja link plaštakos ir pirštų. Keliaudamas jis išsiskiria į keletą mažesnių nervų, kurie leidžia jausti nykštį, smilių, vidurinį pirštą ir pusę bevardžio piršto. Vidurinis nervas taip pat kontroliuoja aplink nykščio pagrindą išsidėsčiusius raumenis. Kai riešo tunelis susiaurėja arba tuomet, kai ištinsta lenkiamąsias sausgysles supantys audiniai, vidurinis nervas yra suspaudžiamas. Užspaustas nervas sukelia dilgčiojimą, skausmą, tirpimą ir kitus nemalonius pojūčius riešo ir pirštų srityse, tokiu būdu ir išsivysto riešo kanalo sindromas.

Riešo kanalo sindromas: gydymas

Riešo kanalo sindromas gali būti gydomas keliais skirtingais metodais. Pastebėjus riešo kanalo sindromui būdingus simptomus, pacientui gali būti atliekama elektroneurografija ar kiti tyrimai, kurie padeda tiksliau nustatyti nervo pažeidimo laipsnį bei parinkti optimaliausią gydymo metodą. 

Riešo kanalo sindromo gydymas vaistais ir kitomis nesudėtingomis priemonėmis

Kartais riešo kanalo sindromo vystymąsi ir progresavimą galima sustabdyti tiesiog tam tikrą laikotarpį vartojant gydytojo paskirtus medikamentus. Įprastai pacientui, kuris susiduria su nesudėtingu riešo kanalo sindromo atveju, skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir B grupės vitaminai, kurie efektyviai pašalina šį sveikatos sutrikimą. Norint sumažinti skausmo ar dilgčiojimo pojūtį, dažnai naudojamas ir specialus įtvaras, kitaip vadinamas riešo kanalo sindromo įtvaras. Pagrindinė tokio įtvaro paskirtis – sumažinti nervui keliamą spaudimą, riešui suteikiant stabilią padėtį. Jeigu nustatoma, kad riešo kanalo sindromas atsirado dėl per didelio fizinio krūvio ar reguliariai atliekamų monotoniškų judesių, tuomet šiam sindromui būdingi simptomai gali būti pašalinti taikant judėjimo apribojimus. 

Riešo kanalo gydymas kineziterapija ir alternatyvios medicinos metodais

Riešo kanalo sindromo gydymui neretai pasitelkiamos ir alternatyvios medicinos metodikos, tokios kaip akupunktūra ar elektroterapija. Kineziterapija – dar vienas veiksmingas riešo kanalo gydymo būdas, kuris efektyviai padeda sumažinti skausmo ir diskomforto pojūtį riešo bei pirštų srityse. 

Riešo kanalo sindromas: operacija

Susiduriant su labiau komplikuotu, sudėtingesniu riešo kanalo sindromu, vienintelė likusi išeitis – riešo kanalo operacija. Chirurginė procedūra atliekama tik tuomet, jeigu nei vienas iš anksčiau paminėtų metodų nepadėjo numalšinti riešo kanalui būdingų simptomų. 

Riešo kanalo sindromas: kineziterapija 

Riešo kanalo sindromas – sveikatos sutrikimas, kuriam visada būdingi labai panašūs simptomai. Pirštų dilgčiojimas, plaštakos skausmas, deginimo ir tirpimo pojūčiai, paūmėjęs skausmas nakties metu – pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie riešo kanalo sindromo išsivystymo riziką. Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, reikėtų nedelsti ir kuo skubiau apsilankyti pas kineziterapeutą. Apžiūros metu, kineziterapeutas atidžiai įvertins riešo būklę ir nustatys tikslias, nemalonių pojūčių atsiradimo priežastis. Jeigu riešo skausmas atsirado dėl fizinio krūvio ar nuolat atliekamų monotoniškų judesių, kineziterapeutas išmokys, kokioje padėtyje reikia laikyti riešą, kad jis pailsėtų. Taip pat jis išmokys atlikti tam tikrus pratimus, kurie sumažins skausmo ir kitų dirgiklių pojūtį. Tikrai yra nemažai atvejų, kai šį sveikatos sutrikimą pavyksta pašalinti tiesiog laikantis kineziterapeuto rekomendacijų. Todėl, pastebėjus bet kokius riešo kanalo sindromo atsiradimo požymius, visų pirma reikia pasikliauti kineziterapija.

Riešo kanalo gydymas chirurginiu būdu: kada jo reikia ir kaip elgtis po riešo sindromo operacijos? 

Kai lengvesnės riešo kanalo sindromo gydymo formos yra neveiksmingos, tuomet atliekama riešo kanalo operacija. Dažniausiai operacija atliekama pacientams, kurie per ilgai ignoravo šiam sveikatos sutrikimui būdingus simptomus ir į gydytojo kabinetą atvyko per vėlai. Nors riešo kanalo operacija yra chirurginė procedūra, tačiau ji atliekama pakankamai greitai ir neskausmingai. Operacijos metu yra atliekamas nedidelis pjūvis delninėje riešo pusėje ir perpjaunamas tunelį dengiantis raištis. Atlikus šiuos veiksmus, tunelyje atsiranda daugiau erdvės. Dėl šios priežasties sumažėja vidurinio nervo spaudimas. Po atliktos operacijos riešo kanalo sindromui būdingi simptomai išnyksta beveik iš karto. Kelias dienas ar savaitę po operacijos, nemalonūs pojūčiai gali būti juntami nebent pjūvio vietoje. Po operacijos pacientams kurį laiką reikia nešioti elastinį tvarstį bei vengti didelio fizinio intensyvumo. Norint sustiprinti nervus ir sausgysles, po operacijos rekomenduojama apsilankyti ir pas kineziterapeutą.