Dažnas šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas jau kurį laiką nebėra tik vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimas. Nors iš dažno noro šlapintis vis dar neretai tiesiog pasišaipoma, pasiūlius mažiau vartoti skysčių, tai ne tokia jau nereikšminga problema. Dažnas šlapinimasis, ypač po nedaug, taip pat pakitusi šlapimo spalva gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų simptomai. Laiku nesiėmus gydymo, gresia šlapimo pūslės uždegimas ar net infekcijos, kurias tenka gydyti operuojant.

Vargina dažnas šlapinimasis mažais kiekiais?

Dažnas šlapinimasis savaime nėra sveikatos sutrikimas, kai atsižvelgiama ir į kitus rodiklius, be to, šlapinantis iš organizmo pasišalina nereikalingi skysčiai. Galbūt pastaruoju metu tiesiog pradėjote daugiau suvartoti skysčių? Arba tiesiog jūsų šlapimo pūslės tūris nedidelis? Sunerimti reikėtų tuomet, kai dažnas šlapinamasis mažais kiekiais vargina dažniau negu septynis kartus per dieną, naktį – bent du kartus.

Dažno šlapinimosi priežastys

Kaip ir bet kurio kito sveikatos sutrikimo, taip ir dažno šlapinimosi priežastys gali būti pačios įvairiausios.

• Dažnas šlapinimasis gali būti reakcija į suvartotą didelį kiekį skysčių, ypač veikia kofeino ar alkoholio turintys gėrimai. Jei jūsų greita medžiagų apykaita, dažnai lankytis tualete greičiausiai yra normalu.
• Nerimas, neurologinės ligos.
• Šlapimo susidarymą inkstuose skatinantys ir skysčių bei kai kurių druskų kiekį organizme mažinantys medikamentai – diuretikai.
• Šlapimo pūslės uždegimas (intersticinis cistitas).
• Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas – šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcija.
• Sergant cukriniu diabetu, organizmas šlapinimąsi naudoja kaip būdą atsikratyti gliukozės pertekliaus.
• Šlapimo pūslės išvarža.
• Akmenligė.

Intersticinis cistitas

Ši ypač sunki uždegiminė liga nuo bakterinės šlapimo pūslės infekcijos skiriasi tuo, kad nuo jos antibiotikai nepadeda.

Stiprus noras ir skausmas šlapinantis, ypač naktį, dažnai aprimsta pasišlapinus, tačiau pūslei pildantis, skausmas vėl stiprėja, tarsi spazmuoja. Pilvo apačios skausmas gali nukeliauti iki tarpvietės, kirkšnių, šlaunų. Dėl skausmo lytiniuose organuose, skausmingi gali būti ir lytiniai santykiai.

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas

Dirglioji pūslė – tai būklė, kai šlapimo pūslė yra nuolatinio įsitempimo būsenoje ir negali pakankamai atsipalaiduoti. Tokia stadija pasiekiama, kai dėl pasikartojančio cistito nuolat dirginami šlapimo pūslės gleivinės sienelėje esantys nervai.

Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas greičiausiai nenutiktų, jei būtų laiku kreiptasi pas gydytoją, kuris gali padėti sukontroliuoti įvykusius šlapimo pūslės pažeidimus.

Ar „peršalus“ išties gali prasidėti šlapimo pūslės uždegimas?

Šlapimo pūslės uždegimas dažnai vadinamas šlapimo pūslės peršalimu, tačiau ar iš tiesų šis uždegimas prasideda šaltuoju sezonu ilgiau pasėdėjus ant vėsaus paviršiaus?

Cistitas arba šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai kyla dėl į šlapimo takus patekusios bakterijos, todėl tiesiog pasėdėjus ant šalto paviršiaus uždegimas kilti negali. Vis dėlto vieną dalyką toks elgesys sukelti gali – šlapimo pūslės srities kontaktas su šaltu paviršiumi gali lemti jau esamų šlapinimosi problemų paūmėjimą.

Dažnas šlapinimasis vyrams

Vyrams šlapimo nelaikymas dažniausiai atkeliauja kartu su prostatos ligomis vyresniame amžiuje. Skauda šlapinantis naktį? Išskyros iš šlaplės, raumenų bei nugaros skausmai ar karščiavimas gali reikšti, kad yra sutrikęs šlapimo ištekėjimas ir prasidėjo šlapimo pūslės uždegimas.

Svarbu žinoti, kad dažnas šlapinimasis vyrams gali būti ir rimtų ligų simptomas, pavyzdžiui, jei šlapinamasi silpna srove ar atrodo, kad net ir nusišlapinus norisi vėl, tarsi pūslė neištuštėjo, tai gali būti prostatos vėžio ar hiperplazijos požymiai.

Dažnas šlapinimasis moterims

Šlapinimosi sutrikimai moterims pasitaiko gerokai dažniau negu vyrams dėl paprasčiausios organų anatomijos.

Patyrus gimdymo traumą ar menopauzės metu susilpnėja šlapimo pūslės ar dubens raumenys, todėl tikėtina, kad gali pasireikšti ne tik dažnas šlapinimasis, bet ir šlapimo nelaikymas čiaudint, juokiantis ar kosėjant.

Vaistai nuo dažno šlapinimosi

Vaistai nuo dažno šlapinimosi padeda tuo, kad blokuoja šlapimo pūslės receptorius, todėl ji aprimsta, tampa vangesnė. Vis dėlto vaistai padeda ne visais atvejais – jei dažnas šlapinimasis susijęs su gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, gali būti, kad vaistai padės tik iš dalies arba juos reikėtų naudoti kasdien.

Kitas gydymo būdas, kai nepadeda išbandyti kiti konservatyvesni sprendimai, yra chirurginis. Dažniausiai jis rekomenduojamas, kai šlapimo nepavyksta sulaikyti fizinio krūvio metu, taip pat kai šlapimo pūslė yra nusileidusi ir ją reikia grąžinti į vietą.

Moterims gali būti taikomi ir dar keli gydymai: tai tarpvietės ir pilvo sienos raumenų mankšta, skirta jiems sustiprinti, taip pat – gydymas injekcijomis į šlaplės rauko zoną ar šlapimo pūslės raumenį.

Dažnas šlapinimasis nepraeis nustojus gerti vandenį

Vartoti mažiau skysčių – ne išeitis, nors taip ir gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Toks „gydymosi“ būdas padėtį gali tik dar pabloginti, kadangi šlapimas tampa koncentruotas ir taip dar labiau dirgina šlapimo pūslę. Noras šlapintis dėl mažo šlapimo kiekio niekur nedingsta, šlapinamasi mažais lašais, o galiausiai dėl tokios pustuštės šlapimo pūslės kyla jausmas, kad nusišlapinus norisi vėl.

Svarbu žinoti ir tai, kad organizmui trūkstant skysčių, lėtėja inkstų veikla.

Kėgelio pratimai – puiki prevencija

Kėgelio pratimai gali sustiprinti tarpvietės raumenis, tad juos verta išbandyti susidūrus ir su šlapimo nelaikymo problema.

Kaip juos taisyklingai daryti? 10 sekundžių išlaikykite sutraukę tarpvietės raumenis ir tik tada atpalaiduokite, pratimą kartokite bent 10 kartų per dieną (pradėti galite nuo 2–3 kartų) 3–6 mėnesius, kol pajusite, kad Kėgelio pratimai atneša jaučiamus pokyčius.

Jeigu sunku suprasti, ar tikrai įtempiate būtent tarpvietės raumenis, galite pasipraktikuoti šlapinimosi metu – keletą kartų pabandykite sustabdyti šlapimo tekėjimą ir taip pajusite, kurie raumenys turėtų dirbti atliekant pratimą.