Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – yra vienas greičiausių, patikimiausių ir informatyvių diagnostinių metodų. Echoskopijos metu naudojamas specialus gelis, kuris reikalingas, siekiant, kad nesusidarytų oro tarpo tarp paciento odos ir echoskopo daviklio.

Echoskopija laikoma vienu pažangiausių tyrimo metodų vidinės audinių struktūroms ir organams stebėti nepažeidžiant kūno, neinvazyviu ir greitu būdu.

Atliekant echoskopiją:

• Greito ultragarsinio tyrimo metu iš karto matoma tiriamo organo būklė;
• Atsakymas pateikiamas iš karto, jis leidžia remiantis kartu atliekamais laboratoriniais tyrimais ir paciento simptomatika, diagnozuoti ligą ir iš karto paskirti tikslinį gydymą;
• Tai neskausminga procedūra;
• Ultragarso spinduliai yra nekenksmingi.

Inkstų echoskopija

Atliekant inkstų echoskopiją įvertinama inkstų būklė, inkstų dydis, forma, išsidėstymas, inkstų kraujotaka, išaiškinama juntamo skausmo priežastis. Taip pat inkstų echoskopija atliekama, siekiant įvesti kateterį ar adatas, skirtas biopsijos tyrimui, skysčių nutekėjimui iš cistos ar absceso.

Inkstų echoskopiją rekomenduojama atlikti mažiausiai 1 kartą per metus. Reguliariai atlikti inkstų echoskopiją rekomenduojama ypatingai pacientams, kuriems anksčiau jau buvo rasti inkstų pakitimai arba yra jaučiami pirmiejį inkstų sutrikimo simptomai.

Inkstų echoskopija atliekama įtariant šias sveikatos problemas:

• Inkstų padėties ir dydžio patologijas;
• Hidronefrozę;
• Inkstų, šlapimtakių akmenis;
• Infekciją inkstuose ar aplink juos;
• Inkstų cistas;
• Abscesą;
• Įtariant susiformavus dariniams, augliams. Tokiu atveju tyrimo metu, papildomai, gali būti atliekama biopsija detalesniam audinio ištyrimui.

Inkstų ligos gali būti pavojingos sveikatai ir gyvybei, todėl svarbu būti atidiems kūno siunčiamiems signalams ir profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus. Medicinos klinikoje „InnMed“ inkstų echoskopiją atlieka gydytojai echoskopuotojai, taip pat gydytojai urologai.

Kaip pasiruošti inkstų echoskopijai?

• 6 val. iki inkstų echoskopijos patariama nevalgyti;
• Prieš tyrimą rekomenduojama išgerti daugiau skysčių ir nesišlapinti, kadangi pūslė atliekant inkstų echoskopiją turi būti pilna.

Pagrindinės inkstų ligos, kurias galima diagnozuoti atliekant inkstų echoskopiją ir specializuotus laboratorinius tyrimus:

• Pielonefritas – ūmus inkstų geldelių uždegimas – infekcinė inkstų liga, kuri pasireiškia skausmu juosmens srityje, karščiavimu, šaltkrečiu. Pielonefritui būdingas pykinimas, vėmimas, pakitusi šlapimo spalva ir kvapas. Šiuo atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją specialistą ir pradėti antibakterinį gydymą.
• Inkstų nepakankamumas – tai greitai besivystantis inkstų funkcijos sutrikimas, kuriam būdingas skysčių sulaikymas, šlapinimosi sumažėjimas, aukštas kraujo spaudimas, dusulys, nereguliarus širdies ritmas, nuovargio, pykinimo, silpnumo simptomai, net traukuliai. Pajutus tokio pobūdžio simptomus, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
• Inkstų akmenys – viena dažniausių inkstų patologijų, neretai ilgą laiką nesukelianti jokių simptomų iki sujuda inkstų akmuo. Tuomet pacientai paprastai jaučia stiprų skausmą, plintantį nuo juosmens, per pilvo apačią į kirkšnį. Kartu ligai būdingas skausmingas ir dažnas šlapinimasis. Pajutus tokio pobūdžio simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją specialistą, atlikti šlapimo tyrimą, inkstų echoskopiją.
• Lėtinės inkstų ligos: nefropatija, glomerulonefritas, policistozė, lėtinis inkstų uždegimas, inkstų akmenligė, kuriomis sergant ilgainiui gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Kadangi šios ligos gali neišreikšti pastebimų simptomų, būtina atkreipti dėmesį į tokius požymius kaip: pajuodę paakiai, patinę paakiai, blyški oda, nuovargis, mieguistumas, žemas hemoglobinas, osteoporozė. Ilgainiui progresuodamos ligos provokuoja aukštą kraujospūdį, kūno tinimą, kadangi formuojasi skysčių organizme sulaikymas.
• Inkstų vėžys (labiausiai paplitusi liga – inkstų ląstelių karcinoma) – pavojinga liga, kuri ankstyvose stadijose neišreiškia jokių simptomų. Vėlesnėse stadijose pacientai pastebi kraują šlapime, skausmą nugaroje ar šone, apetito praradimą, svorio sumažėjimą, nuovargį, karščiavimą.

Prostatos echoskopija

Priešinės liaukos (prostatos) echoskopija yra informatyvus, greitas, patikimas, neskausmingas ir nekenksmingas ultragarsinis tyrimas. Prostatos echoskopija atliekama per pilvo sieną (žemiau bambos) arba per tiesiąją žarną, naudojant specialius ultragarsinius daviklius.

Prostatos ultragarsinį tyrimą atlieka gydytojai urologai.

Prostatos echoskopiją rekomenduojama atlikti profilaktiškai ir reguliariai, nerečiau nei 1 kartą per metus.

Prostatos echoskopija rekomenduojama:

• Vyresniems nei 40 m. amžiaus vyrams;
• Vyrams, pastebėjusiems erekcijos sutrikimą, sutrikus šlapinimuisi, patiriant kitus neįprastus urologinius simptomus;
• Esant padidėjusiam PSA rodikliui.

Gydytojai urologai skiria ir atlieka prostatos echoskopiją:

• Esant guzeliui prostatoje arba aplink tiesiąją žarną;
• Kai pacientai skundžiasi šlapinimosi sutrikimais;
• Kai pacientai skundžiasi erekcijos sutrikimais;
• Kai pacientai pasidalina jaučiantys skausmą lytinių santykių metu;
• Kai PSA (prostatos specifinio antigeno) rodiklis yra padidėjęs;
• Kai pastebimas kraujas šlapime ar spermoje;
• Sumažėjo spermatoziodų skaičius.

Atliekant priešinės liaukos (prostatos) echoskopiją, galima diagnozuoti šiuos patologinius pakitimus:

• Prostatitą (prostatos uždegimą);
• Prostatos gerybinę hiperplaziją;
• Prostatos adenomą;
• Prostatos vėžį. Šiuo atveju, tyrimo metu gali būti atliekama biopsija.

Kaip pasiruošti prostatos echoskopijai?

• Prieš prostatos echoskopiją būtina išgerti daug skysčių ir nesišlapinti, nes tyrimas atliekamas esant pilnai šlapimo pūslei.

Dažniausios prostatos ligos, diagnozuojamos atliekant prostatos echoskopiją ir specializuotus laboratorinius tyrimus:

• Lėtinis prostatitas – tai priešinės liaukos (prostatos) uždegimas, sukelianti dažną ir skausmingą šlapinimąsi dienos metu ir priverstinį kėlimąsį šlapintis naktį. Ligai būdingas skausmas pilvo apačioje, sėklidėse, kirkšnių srityje, šlapime ir spermoje gali atsirasti kraujo išskyrų. Pastebėjus tokio pobūdžio simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją urologą, atlikti būtinus diagnostinius tyrimus ir pradėti kryptingą gydymą.
• Gerybinė prostatos hiperplazija – tai prostatos išviešėjimas, padidėjimas, sukeliantis šlapinimosi sutrikimus. Ilgainiui negydoma liga progresuoja ir atsiranda palanki terpė tokioms komplikacijoms kaip šlapimo susilaikymas, infekcinės ligos, kraujavimas, inkstų funkcijos nepakankamumas.
• Prostatos vėžys – pagrindiniai šios onkologinės ligos simptomai yra skausmingas šlapinimasis, kraujas šlapime, sutrikęs tuštinimasis, apetito praradimas ir kūno masės mažėjimas, pykinimas, skausmas nugaros, kirkšnių srityje, pilvo apačioje, kauluose.

Atkreipkite dėmesį, kad urologinių ligų simptomai neretai yra panašūs, todėl pastebėjus sutrikusios urologinės srities požymius kreiptis į gydytoją urologą rekomenduojama nedelsiant. Laiku diagnozuotas sveikatos sutrikimas ir laiku pradėtas gydymas padės išvengti ligos progresavimo, komplikacijų ir su tuo susijusių diskomfortą keliančių pasekmių.

Sėklidžių echoskopija

Sėklidžių echoskopija skirta ištirti sėklidžių audinį, mases sėklidėse, sėklidės prielipus.

Sėklidžių echoskopija rekomenduojama:

• Esant sėklidžių skausmui ar maudimui;
• Esant sėklidžių patinimui;
• Įtariant sėklidžių vėžį;
• Patyrus sėklidžių traumą;
• Įtariant epididymitą – sėklidės prielipo uždegimą;
• Ieškant vyro nevaisingumo priežasties.

Šlapimo pūslės echoskopija

Atliekant šlapimo pūslės echoskopija atsiranda galimybė ištirti šlapimo pūslę, šlapimo pūslės sienelę ir turinį. Echoskopijos metu galima įvertinti, kaip šlapimo pūslė ištuštėja šlapinimosi metu, išmatuoti šlapimo kiekį, liekantį pūslėje po to, kai pacientas pasišlapina. Šlapimo pūslės echoskopija – tai greitas, informatyvus, neskausmingas ir nekenksmingas diagnostinis tyrimas ultragarso bangomis.

Atliekant šlapimo pūslės echoskopiją, nustatomi šie pakitimai:

• Divertikulai (išsiplėtimai);
• Šlapimo angos pakitimai (ureterocelė, konkrementų užstrigimas šlapimtakio angoje ir kt.);
• Šlapimo pūslės navikai;
• Šlapimo pūslės akmenys;
• Šlapimo pūslės uždegimai, infekcijų padariniai.

Kaip pasiruošti šlapimo pūslės echoskopijai?

• Likus 2 val. iki šlapimo pūslės echoskopijos, išgerti daugiau vandens (apie 1,5 l), kadangi echoskopija atliekama esant pilnai šlapimo pūslei;
• Papildomai vandens galima išgerti 30 min. iki tyrimo ir nesišlapinti. Vanduo turi likti šlapimo pūslėje.

Šlapimo pūslės echoskopiją Medicinos klinikoje „InnMed“ atlieka gydytojai echoskopuotojai ir gydytojai urologai.

Dažniausiai pasitaikančios šlapimo pūslės ligos:

• Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas), kurį paprastai sukelia bakterijos ir lytiniu keliu plintantys sukelėjai, taip pat šlaplės sužeidimai ar peršalimai. Cistitui būdingas ne pilno išsišlapinimo pojūtis, skausmingas šlapinimas, maudimas. Būtina kreiptis į gydytoją urologą tik pajutus cistito simptomus, kadangi vyrų atvejų, panašūs simptomai būdingi ir padidėjus prostatai.
• Šlapimo pūslės akmenligė. Ligai būdingas akmenų (mineralų darinių) susidarymas šlapimo pūslėje, kurie paprastais susiformuoja sutrikus šlapimo nutekėjimui. Kai šlapimas tampa labiau koncentruotas, padidėja druskų kiekis ir kaupimasis, kas pasekoje paskatina druskas kristalizuotis. Liga pavojinga tuo, kad nesukelia jokių simptomų, kol akmenys nepasiekia pakankamo dydžio ir nepradeda braižyti šlapimo pūslės sienelių bei trukdyti šlapimo nutekėjimui. Būtent todėl, profilaktiškai bent kartą per metus tikslinga atlikti šlapimo pūslės echoskopiją.
• Šlapimo pūslės obstrukcija sukelia ūmų arba lėtinį šlapimo susilaikymą, kuris provokuoja infekcijos, akmenų susiformavimą, inkstų ir šlapimo pūslės negrįžtamą pažeidimą. Pajutus šlapimo sulaikymo, kūno tinimo ir skysčio kaupimo simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją urologą ir atlikti šlapimo pūslės echoskopiją.
• Šlapimo pūslės vėžys – gyvybei pavojinga onkologinė liga, kurios klasta – besimptomis ligos vystymasis. Reguliarūs profilaktiniai diagnostiniai tyrimai padės pastebėti pakitimus laiku, tinkamai į juos reaguoti ir stabdyti ligos progresavimą.

Varpos echoskopija (varpos kraujotakos echoskopija) biotensiometru

Varpos echoskopija atliekama:

• Siekiant įvertinti varpos kraujotaką, varpos kraujagyslių būklę;
• Tiriant erekcijos sutrikimų priežastis;
• Pacientui skundžiantis varpos skausmu, tempimo pojūčio;
• Po lytiškai plintančios, infekcinės ligos;
• Sergant prostatitu;
• Siekiant įvertinti varpos audinių jautrumą.

Prieš atliekant varpos echoskopiją, biotensiometriją, siekiant įvertinti varpos kraujotaką ir kraujagyslių būklę, papildomo pasiruošimo nereikia.